Dabar pilyje veikia istorijos ir kraštotyros muziejus, tačiau jame daugiausia vengriško paveldo.

Maukačevės pilis netoli Vengrijos sienos – viena svarbiausių ir gerai išsilaikiusių gynybinių pilių Užkarpatėje. Akmens mūro pilis stovi Latoricos upės slėnyje, ant 70 metrų aukščio vulkaninės kilmės kalvos.

Lietuvos didysis kunigaikštis T. Karijotaitis pilį, kurią jam padovanojo Vengrijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis, valdė beveik du dešimtmečius. Jis pirmasis iš Gediminaičių dinastijos sukūrė dvaro instituciją su pareigybėmis ir kanceliarija. Piliavietė apjuosta gynybine siena, ją dengia aštuoni bastionai.

Siekiant įamžinti kunigaikščio T. Karijotaičio atminimą, kitąmet pilyje planuojama įrengti istorinės atminties kambarį. Archyvuose renkama medžiaga, atliekami istoriniai tyrimai.

„Archyvuose turime to meto monetų, Lvovo istorijos muziejaus kolekcijoje yra T. Karijotaičio portretas. Mūsų archyvuose yra atsiminimų, laiškų, titulinių dinastijos raštų“, – sakė Lvovo I. Franko universiteto dėstytoja Olena Lukačiuk.

„Vengrijos archyvuose išlikę dešimtys įvairių dokumentų, liudijančių apie Teodoro ir Vasilijaus Karijotaičių įtaką ir darbus šiose vietovėse. Tačiau paties T. Karijotaičio pasirašyti raštai archyvuose rasti tik du. Kiti dokumentai susiję su kunigaikščio kanceliarija. Kunigaikštis intensyviai susirašinėjo su Vengrijos karaliumi Zigmantu Liuksemburgiečiu“, – sakė Josipas Kobalas, Užhorodo istorijos muziejaus mokslinis bendradarbis.

Istorinės atminties ekspozicijoje be istorinių dokumentų, žemėlapių žadama eksponuoti ir T. Karijotaičio portreto kopiją – dabar ieškoma dailininko. Originalas kabo veikiančiame Mukačevės stačiatikių Šventojo Nikolajaus vienuolyne.

„Paveikslas autentiškas, nutapytas 17 a. nežinomo autoriaus. T. Karijotaitis buvo šio vienuolyno įkūrėjas“, – pasakojo Šv. Nikolajaus vienuolyno šventikas Vasilijus Petrovcyjus.

„Lietuvos ir Ukrainos draugystė tęsiasi šimtmečius, čia buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės. Lietuvos kunigaikščių dinastijos čia turėjo pilis ir dvarus, steigė vietovių savivaldas, diegė vakarietiškas tradicijas“, – dviejų šalių istorinį momentą nupasakojo Lietuvos garbės konsulas Užkarpatėje Viktoras Garapko. 

Pasak istorikų, T. Karijotaitis palaidotas šiame Šventojo Nikolajaus vienuolyne, tačiau archeologiniai ir istoriniai tyrinėjimai dar neatlikti.