– Kas ta grupė „Planeta Polar“ ir kiek laiko ji jau egzistuoja?

Adomas: Pagal legendą, ji gimė tą pačią akimirką kaip ir „Parranda Polar“. „Parranda“ nežinojo, kad tokia grupė egzistuoja, bet po to jos susirado viena kitą kažkur mūsų pasąmonėje, atvyko į Vilnių ir pasakė: „Labai džiugu, kad mane atradote.“ Jei rimtai, tai prie šios grupės muzikos dirbame nuo praeito rudens. Po vasaros supratome, kad pasiilgome kažko naujo. Taigi pradėjome galvoti, ką čia dar galima daryti tokio, kas mus pačius nustebintų ir įkvėptų. Pradėjome repetuoti, ieškoti. Keitėme instrumentus ir garsus, žiūrėjome, kokie ritmai veikia, kokie ne.

Vytautas: Kaip tik sukako 5-eri metai, kai grojame su „Parranda“. Ne į temą mes Lietuvoje grojome kumbiją, kurią lietuviai labai mėgo, bet mes patys su ja jau tikriausiai per daug apsipratome. Kaip zebras Katedros aikštėje – gali ten vaikščioti kurį laiką, bet po to prie jo visi pripranta ir reikia ištraukti žirafą (visi juokiasi).

Adomas: „Parrandos“ muzika buvo akustinė, kamerinė, dabar pastiprinome  ritminę sekciją ir tikimės, kad su tokiu skambesiu mūsų muzika pritiks ir šokių žanrui.

Vytautas: Rudenį mus apėmė drama, ką daryti toliau – dažnai tokiu atveju grupės arba išsiskiria, arba pradeda kažką kito. Mes labai geri draugai, toliau norėjome groti kartu. Jau grodami kumbiją galvojome, kur tai galėtų judėti toliau. Adomas – šaunuolis, pamatė viziją, kaip mes galėtume skambėti nuo šiol. Užsidarėme ieškojimų periodui. Taip gimė „Planeta“. Dar nežinome, ar tai patiks žmonėms.

Adomas: Vizija kurti dar įdomesnę muziką buvo mano sena svajonė. Jaučiau, kad mes tarsi tik importuodavome muziką, nors ir kurdavome savo dainas. Tai, kad mes esame lietuviai ir taip autentiškai grojame tokią tolimą muziką, įdomu tik lietuviams ir kolumbiečiams. Nors tu groji ir savo muziką, ne koverius, ji vis tiek iš Kolumbijos, ir ta muzika, nors ir stipriai rezonuoja su manimi, jaučiu lyg neišgročiau visko, kas yra viduje, didelė dalis lieka neišreikšta. Prisiminimai apie Pietų Ameriką jau yra įgavę sapnišką dimensiją, kuri maišosi su supančia realybe ir virtualybe. Su „Planeta“ ieškome ir tebeieškosime išraiškos, priemonių ir garsų ar stiliaus, kaip viską sujungti. Viską, kas mums rūpi, – šiek tiek Pietų Amerikos, šiek tiek afrikietiškų ritmų ir kartu jausenos, debesys, mūzos, kurios vaikšto čia, Vilniuje.

– Kaip įvardytumėte grupės žanrą?

Jonas: Naudojame garsų spektrą, kurio negalėjome išlaužti iš akustinės muzikos.

Adomas: Viskas bus grojama gyvai, tačiau panaudojami efektai. Laikas atneša naujovių, tu jas panaudoji.

Vytautas: Negalime to įvardyti nei kaip elektronikos, nei kaip lotyniškos ar afrikietiškos muzikos. Man atrodo, žmonės tiesiog turi ateiti ir išgirsti.

Adomas: Grodami kumbiją, tyrinėjome šį žanrą, mokėmės specifinės grojimo manieros, tada buvome tikrai būtent tokio žanro grupė. Dabar verdame tokį eliksyrą iš daugybės ingredientų, kartais kolbelė sprogsta, o kartais visai skaniai išeina. Bet viskas prasideda nuo to, kas yra labai asmeniška ir labai artima.

– Kodėl nenorėjote palikti to paties pavadinimo?

Jonas: „Planeta“ geriau skamba.

Vytautas: Yra praktinių sumetimų. Mes per savo karjerą buvome pavadinti ir „Polanda“, ir „Veranda“, ir „Poloroid Polar“...

Adomas: Sunku įsiminti žodžius, kurie neegzistuoja tavo kalboje.

Vytautas: Jautėme, kad norime susikurti savo muzikinį pasaulį. Ir tai bus „Planeta“. Dabar, kai kuriame dainas, ruošiamės pasirodymams, viską reikia sugalvoti nuo nulio, nėra ko nukopijuoti, turi pats sugalvoti, kaip tu atrodysi, kaip kalbėsi ir t.t.

Adomas: Galėčiau patikėti, kad pavadinimas pats savaime pasikeitė, nes tai įvyko gana natūraliai. Važiavome mašina ir aš sakau, gal keičiame pavadinimą, visi atsakė: „Hmm, gerai.“ Paprastai mes labai daug diskutuojame. „Parrandos“ pavadinimą mes galvojome labai ilgai ir Vytautas nenorėjo, kad jis toks būtų.

– Jis džiaugiasi pagaliau atsikratęs...

Vytautas: Manau, „Planeta Polar“ yra geras pavadinimas, jį žmonės visame pasaulyje gali suprasti.

Jonas: „Parranda“, „Planeta“ – panašaus ilgio, panašaus skambesio ir lieka dvi P raidės grupės pavadinime. Manau, klausytojams bus lengva įprasti. Man net atrodo, kad mūsų pavadinimas visąlaik buvo „Planeta Polar“, bet kažkodėl visi vadino „Parranda“.

Adomas: „Parranda Polar“ buvo apie tai, kad esame arčiau poliarinio rato ir grojame šiltą muziką: „Parranda“ – už šiltą, „Polar“ – už šaltą. „Planeta“ – tai kažkas kažkur kitur, toli, o „Polar“ dabar reiškia skirtingus polius, planetą, kurioje susijungia du skirtingi dalykai.

Vytautas: Man atrodo, kad geriausias menas yra, kai jis turi savyje ir džiaugsmo ir liūdesio, kurie kartu egzistuoja ir vienas kitą papildo. Tada gauni visą gyvenimo amplitudę, susikuria tam tikras nostalgijos pojūtis. Mūsų mėgstamiausia muzika yra ta, kuri yra turtinga emocijų. Tokią mes dabar ir grosime.

Jonas: Pradžioje „Parranda“ tikrai buvo negirdėta ir smagu. Bet per penkerius metus ir mes, ir klausytojai apsiprato.

– Kokie naujos grupės planai? Koks bus „Parrandos“ likimas?

Adomas: Mūsų kūrybinė kryptis judės link „Planetos“. Bet „Parrandos“ muzikos paprastumas, lengvumas, akustinių instrumentų lankstumas mums imponuoja. Tiesiog „Parranda“ įsilies į „Planetos“ dalykus.

Vytautas: Šitoje grupėje svarbiausia yra žmonės, nesvarbu, kuri tai grupė. Kad būsime trys, tai faktas.

Adomas: Per metus tikimės padaryti įrašų ir vaizdo klipų. Tikimės rengti koncertus, semtis iš žmonių palaikymo ir toliau tyrinėti „Planetos“ pasąmoninę gelmę, iš ten traukti dalykus. Tai mus dabar įkvepia.

Vytautas: „Parranda“ buvo tokia pirma, audringa meilė. Dabar kumbija mums kaip gera draugė, žmona, jau taip pasitiki vienas kitu, kad gali leisti sau ir kažkur kitur paklajoti...

– Vytautai, tu čia jau į open relationship (atvirus santykius) lendi...

Vytautas: Santykis su kumbija yra labai stiprus, nemanau, kad jis išnyks, nors ir ieškosime prasmės kitur. Manau, kad ir patys jos pasiilgsime ir surengsime koncertų. Vienintelis klausimas, ar persivardyti feisbuke, ar ne (juokiasi).

– Kaip manote, kodėl Lietuvai reikia „Planetos Polar“?

Jonas: Adomas yra šios grupės pagrindinis kūrybininkas. Aš, kaip muzikantas, niekada apie tai negalvoju – kad ieškosi, ko dar nėra, ir tada prasuksi kaip biznio planą. Dažniausiai darai nuoširdžiai.

Vytautas: Lietuvoje to dar nebuvo, bet Lietuvai tam tikra prasme to nereikia. Parama, kurios mes sulaukiame, tai žmonių palaikymas, šypsenos. Muzikos scena yra tokia, kokią ją žmonės iš meilės muzikai padaro.

Adomas: Tu gal atsakai, ar Lietuvai reikia apskritai naujos muzikos. Bet ar Lietuvai reikia „Planetos Polar“, žmonės nuspręs.

Vytautas: Kalbant apie Lietuvą, visoms grupėms trūksta palaikymo, kaip ir visiems kuriantiems žmonėms. Ne klausimas, ar to reikia. Lietuva juos turi palaikyti, mylėti ir tada viskas augs, bus žymiai kokybiškiau ir įdomiau. Kalbant apie Lietuvą ir kaip apie bendruomenę, ir kaip valstybę, kuri, palyginti su kitomis sritimis, beveik išvis neprisideda prie populiariosios muzikos.

Jonas: Manau, kad visa muzika praturtina sceną. Net jei jos nemėgsti, tau ji gali sukelti naujų minčių, be to, atsiranda konkurencija, įvairumas.

Vytautas: Man atrodo, kad Lietuvai labai reikia to, kad metų repo grupe 25 metus iš eilės nebūtų apdovanojama ta pati grupė. Jai žiauriai reikia muzikantų, kurie tam pasiaukotų, praturtintų visą sceną. Dabar mūsų muzikinė scena atrodo skurdi.

Adomas: Idėjos kažkur sklando, vaikšto po Vilnių ir jei jos atsitrenkė į mus ir būtent už mūsų užsikabino, tai gal jos pačios norėjo atgyti...

Jonas: Kartais per daug galvojame, kad mūsų valia viskas gimsta.

Adomas: Atrodo, kad tu sukuri, bet praeina laiko ir nesupranti, iš kur čia atėjo. Tada tu lieki  dėkingas, kad tau buvo leista dalyvauti šitame virsme.