Stokholme nusižudė Oskaru už 2012 metų dokumentinį filmą „Cukrinio žmogaus beieškant“ (Searching for Sugar Man), apdovanotas švedų režisierius Malikas Bendjelloulas (Malikas Bendželulas), trečiadienį pranešė jo brolis.

„Galiu patvirtinti, kad tai buvo savižudybė. Jis kurį laiką kentėjo nuo depresijos, – sakė 36-erių metų filmų kūrėjo brolis Joharas Bendjelloulas (Džoharas Bendželulas) laikraščiui „Aftonbladet“. – Gyvenimas ne visada būna toks lengvas“.

M.Bendjelloulas buvo rastas negyvas savo bute antradienį.

Pernai jis gavo Kino meno akademijos prizą už dokumentinį filmą „Cukrinio žmogaus beieškant“, pasakojantį apie muzikantą, kuris išgarsėjo to nežinodamas.

Sixto Rodriguezas (Sikstas Rodrigesas) aštuntojo dešimtmečio pabaigoje įrašė du sunkiai parduodamus albumus ir nusprendė baigti muzikinę karjerą. Tačiau atlikėjui dingus iš muzikinio pasaulio, jo įrašai susilaukė didžiulio klausytojų susidomėjimo, ypač Pietų Afrikos Respublikoje.

Dokumentinė juosta „Cukrinio žmogaus beieškant“ taip pat buvo apdovanota Didžiosios Britanijos BAFTA, Amerikos režisierių gildijos apdovanojimais, 2012 metais pelnė du prizus nepriklausomo kino festivalyje Sundance“.

S.Rodriguezas laikraščiui „Expressen“ sakė, kad jį šokiravo žinia apie filmų kūrėjo mirtį.

„Malikas buvo fantastiškas žmogus, – sakė amerikiečių muzikantas. – Jis buvo ir išskirtinis, ir labai draugiškas“.

M.Bendjelloulas gimė 1977 metais nedideliame pietiniame Istado miestelyje, alžyriečio ir švedės šeimoje, vėliau, pradėjęs muzikinę karjerą, persikėlė gyventi į Stokholmą.

Pirmą kartą apie S.Rodriguezą jis išgirdo 2006 metais, pusę metų keliaudamas po Afriką, ir jį sužavėjo šio muzikanto istorija.

Meksikiečių migrantų šeimoje gimusį S.Rodriquezą pirmiausia viename bare pastebėjo du prodiuseriai. 1970 metais jie padėjo atlikėjui įrašyti jo pirmąjį albumą „Cold Fact“.

Nors albumas buvo geras, tačiau klausytojų dėmesio nepatraukė. Antrasis rinkinys „Coming from Reality“ taip pat parodė atlikėjo talentą, bet nebuvo komercinis.

Vis tik Amerikoje beveik nepastebėti albumai tapo labai populiarūs Pietų Afrikos Respublikoje, į kurią buvo atgabenti nelegaliai ir sudomino pažangųjį šalies baltaodžių jaunimą, pradėjusį bodėtis apartheido sistema.

„Cukrinio žmogaus beieškant“ pasakoja apie tokius du S.Rodriguezo beieškančius baltaodžius gerbėjus ir jo muzikos atgimimą.

M.Bendjelloulo filmui sulaukus tarptautinio pripažinimo, S.Rodriguezas atnaujino savo muzikinę karjerą ir dabar į savo koncertus pritraukia minias naujų jo talento gerbėjų.