Papročius keičia naujos tradicijos

Kalėdiniai papročiai atrodo kaip tolima mistika: eglutę tempiame iš prekybos centrų, kaip ir žaisliukus bei dovanas. Šventinę nuotaiką dirbtinai kuriame dar prieš mėnesį. Rytojaus vakarą susėdus prie šventinio stalo, daugelio namuose jau spindės žaliaskarė. O kam ir kodėl visa tai, dažnai nebežinome.

Perėmė iš vokiečių

Eglutes lietuviai pradėjo puošti palyginti neseniai – tik praėjusio amžiaus pradžioje. Spėjama, kad ši tradicija buvo perimta iš vokiečių, kurie žaliaskares puošdavo dar XVIII a.

„Aišku, pradžioje tikrų papuošalų tik retas turėjo. Dauguma puošė šiaudais, vaisiais, popierėliais“, - pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vyresnioji specialistė Margarita Macijauskienė. Būdavo, kad net pačią eglę „aukštyn kojomis“ pakabindavo, o apačioje – šiaudinukų sodą ar paukštį. Medelį atstoja ir iš pušies ar eglės šakų nupintas advento vainikas.

Manoma, kad blizgantys eglės papuošalai – aliuzija į žvakutes. „Blizgučiai atsirado, kai gyvenimas ėmė gerėti“, - teigė etnologė.

Dabartiniai papuošalai eglutėms jau mažai kuo stebina – parduotuvėse galima įsigyti didžiulių burbulų, ilgų, įvairiausiomis spalvomis tviskančių girliandų, angelų, prakartėlių.

Uostamiesčio Etnokultūros centras advento laikotarpiu vaikus kvietė į etnopamokėlių užsiėmimus, kur buvo mokoma pasigaminti eglutės papuošalų iš vytelių, popieriaus, nusilieti žvakę. „Kai eglę pasipuoši paties sukurtu daikčiuku – visas medelis kitokia energija spinduliuoja“, - įsitikinusi M.Macijauskienė.

Puošia vaikai

Eglutės parnešimas į namus taip pat turi gilias tradicijas. Kūčių rytą medelį į namus parnešti buvo tėvo pareiga. Bet kirsti eglutę jis galėjo tik tuo atveju, jei į jos vietą tais metais kitą medelį pasodino.

Dabinti eglutę nuo senų laikų buvo tik vaikų darbas. Etnologė Valerija Jankūnaitė prisiminė matytą atvejį, kai eglutę puošusiam vaikui netyčia sudužo didelis brangus papuošalas. Mama jį išbarė ir, nuvijusi vaiką, eglę baigė puošti pati. Verkiantis vaikas liko stovėti. „Ta eglutė vaikui virto ne stebuklu, o nuoskauda“, - sakė V.Jankūnaitė.

Prekybos centrų lentynos dar lapkričio pradžioje ima lūžti nuo blizgančių niekučių Kalėdų eglei. „Šiais laikais sunku kuo nors nustebinti, bet atsiranda vis daugiau žmonų, kurie dar sugalvoja ką nors originalaus, savito. Atėjo noras grįžti ten, kur pradėjome“, - džiaugėsi papročių žinovė. Jos įsitikinimu, dirbtinai prilipintos tradicijos ilgainiui turėtų išnykti, kaip kad išnyko Senis Šaltis ir sugrįžo Kalėdų Senelis.

Marš maudytis

V.Jankūnaitė neretai pasiteirauja vaikų, ką reikia daryti prieš Kūčių vakarienę. Šie dažniausiai atsako, kad nieko. Tada ji pamoko, kad Kūčių dieną visi, ypač vaikai, turi išsimaudyti. „Labai geras paprotys – išsimaudyti ir dar paprašyti, kad kas nugarą gerai trintų“, - sakė etnologė. Buvo tikima, kad po tokių maudynių būsi švarus visus ateinančius metus. Tad, anot V.Jankūnaitės, Kūčių dieną – marš visi maudytis.

Senovės lietuviai visą dieną kūrendavo pirtį. Baltą rankšluostį būtinai palikdavo ir užklysiančioms vėlėms. Tikėta, kad Kūčių dieną jos ypač aktyvios.

Nusipraususi šeimyna sėsdavo prie šventinio stalo. Ant jo būtinai turėjo degti natūralaus vaško žvakė.

Nekiškit nagučių!

Etnologė stebisi svetima tradicija per Kalėdas ir Naujuosius metus dovanoti dovanas – juk anksčiau Lietuvoje tokių tradicijų nebuvę. Nieko nedovanodavo ir per gimtadienius. Daug populiaresnė buvo vardo diena. „Tas keitimasis dovanomis mokyklose – tokia keista tradicija. Ar tu nori, ar nenori – vis tiek turi nupirkti dovaną. Kas iš to? Juk kartais turi pirkti dovaną tam, su kuriuo net nesibičiuliauji“, - stebėjosi V.Jankūnaitė. Toks dovanojimas jai primena tarsi atsimušimą, atsiribojimą nuo to žmogaus.

Dovanos netenka prasmės ir tada, kai jos dovanotos per adventą. Juk tai susikaupimo, o ne dovanojimo metas.

Vis dėlto dovanojimas tapo tradicija. Tačiau paslėptų dovanų ieškojimas ar jų išvyniojimas prieš pat šventes numenkina jų vertę. Tuomet per Kalėdas nebėra jokio įdomumo. Ilgai laukta dovana bus brangesnė ir mielesnė. Lietuviškas posakis sako: „Be Kūčių nekišk nagučių“. Tikėta, kad jei nugalėsi smalsumą ir sulauksi Kalėdų, būsi ištvermingas visus metus.