„Parbėg laivelis“ iš upės – į krantą

Įvairiatautė dainų ir šokių banga pakils ir dainomis užlies Klaipėdos senamiestį

Tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ į Klaipėdą šiemet atplukdys margaspalvį Belgijos, Ukrainos, Italijos, Kroatijos, Suomijos ir Lietuvos tradicinių kultūrų atlikėjų būrį. Kas antri metai vykstantis festivalis šiemet rengiamas septintąsyk. Viena didžiausių uostamiesčio švenčių senamiestyje šurmuliuos liepos 10–13 dienomis.

Šiemečio folkloro festivalio šūkis: „Dainomis užliekime senąjį miestą!“. Anot Klaipėdos etnokultūros centro ir festivalio direktorės Nijolės Sliužinskienės, dėl Danės krantinių rekonstrukcijos darbų „Parbėg laiveliui“ teko pakoreguoti savo tradicijas ir koncertinius renginius iš vandens perkelti į sausumą.

– Kaip kilo mintis rengti Klaipėdoje šį festivalį?

– Pati idėja gimė entuziazmo ir permainų kupinais 1991 metais. Tuomet dar retas klaipėdietis galėjo susipažinti su kitų tautų tradicinėmis kultūromis ar nuvykti į folkloro festivalį. Beje, tuomet Lietuvoje vykdavo tik „Baltica“, kuri į Lietuvą atkeliaudavo (ir tebeatkeliauja) kas treji metai. Žodis, išskridęs iš Etnokultūros centro darbuotojų lūpų, gavęs pritarimą savivaldybėje, 1992-ųjų vasarą tapo kūnu. Pirmieji „Parbėg laivelio“ festivaliai vyko kas treji metai, o nuo 2002-ųjų – kas dveji.

– Kokie festivalio tikslai?

– Jis pirmiausia skirtas klaipėdiečiams, kurie festivalio metu turi galimybę artimai susipažinti su įvairių tautų tradicinėmis kultūromis bei pamatyti ryškiausius įvairių Lietuvos etnografinių regionų kolektyvus, o dažnam miesto svečiui festivalis būna ir pirmoji pažintis su Klaipėdos krašto senosiomis tradicijomis, folkloru. Jis leidžia kiekvienam – mažam, jaunam ir senam – dalyvauti keturių dienų šventėje, pažinti įvairias tradicinių kultūrų apraiškas.

– Kodėl jį taip pavadinote?

– „Parbėg laivelis“ – tai Mažosios Lietuvos žvejiškos dainos pradžia, tapusi ne tik šio festivalio pavadinimu, bet ir viso festivalio leitmotyvu. Šia daina pradedamas ir baigiamas kiekvienas festivalis.

– Kuo jis ypatingas? Kuo skiriasi nuo kitų Klaipėdoje, šiame krašte ir Lietuvoje vykstančių folkloro švenčių?

– Ilgai „Parbėg laivelis“ buvo vienintelis tarptautinis folkloro festivalis Vakarų Lietuvoje. Išskirtinis šio festivalio bruožas – vanduo, dainos ir šokiai, kurie skamba ne tik miesto skveruose bei aikštėse, bet ir laivų deniuose. Šeši ankstesnieji festivaliai iš Kuršmarių atplaukdavo Klaipėdužėn Danės upe. Šiemet dėl Danės krantinių rekonstrukcijos darbų laivų įplaukimo nebus.

O festivalio rėmėja „Smiltynės perkėla“, kaip ir kasmet, dovanos visiems festivalio dalyviams nuostabų reginį ir renginį išplukdydama juos į marias. Renginys „Dainos ir šokiai ant vandens“ kiekvienam bent kartą dalyvavusiam festivalyje tampa nepamirštamu.

– Kaip festivalis augo ir vystėsi iki šiemečio? Kokie pokyčiai, posūkiai?

– 1992-aisiais pirmojo festivalio koncertai kukliai įsiliejo į 740-ąjį miesto gimtadienį. Festivalis palaipsniui augo: tradiciniai amatai, „laivelio“ įplaukimas, vaikštynės, parodos, koncertai laivų deniuose – tai jau praėjusio šimtmečio prisiminimai. Naujajame tūkstantmetyje „Parbėg laivelis“ sušurmuliavo atgijusiu Klaipėdos jomarku, nugriaudėjo „folkšoku“, kvietė skanauti nacionalinių virtuvių patiekalų ir lietuvių kulinarinio paveldo gardėsių. Etninės kultūros entuziastus jau trečią kartą suburs kūrybinės tradicinio dainavimo, muzikavimo ir tautinių kostiumų dirbtuvės.

– Kur šiemet vyks festivalio renginiai?

– Įvairiatautė dainų ir šokių banga abipus Danės upės pakils ir dainomis užlies senąjį miestą. Tai – šių metų festivalio moto. Jis pasirinktas neatsitiktinai. Pagrindine šventės ašimi šiemet bus ne pati Danė, o krantinė prie „Meridiano“ ir ką tik rekonstruota Tiltų gatvė, kurioje vyks ir įspūdingas judantis festivalio gatvės koncertas, – vienu metu pasirodys visi šventės dalyviai.

Dienomis festivalio dalyvių lauks naujajame pastate įsikūręs Etnokultūros centras (Daržų g. 10), vakarais – greta esantis Meno kiemas, kur vyks naktišokiai, tradiciškai šokiams padus pasipustysime ir po „Arka“.

– Kokių, iš kur svečių sulauksime Klaipėdoje?

– Šiemet festivalyje pasirodys Belgijos, Ukrainos, Italijos, Kroatijos, Suomijos folkloro kolektyvai. Senamiestį užlies net 20-ties Lietuvos kolektyvų dzūkiškos, žemaitiškos, aukštaitiškos, suvalkietiškos bei Klaipėdos krašto dainos ir instrumentinės melodijos. Letuvos tradicinę kultūrą festivalyje pristatys „Giedružė“ (Nida), „Lipk ant sienų“ ir „Kupolė“ (Kaunas), „Ratilio“ ir „Duja“ (Vilnius), „Raskila“ (Panevėžys), „Raskila“ (Birštonas), „Ramočia“ (Kelmė), „Žibinyčia“ (Marijampolė), „Kupkėmis“ (Kupiškis), „Rataa“ (Telšiai), „Vaisgamta“ (Plungės raj.), „Mėguva“ (Palanga), „Sedula“ (Šiauliai)...

– Ar klaipėdiečiai irgi pasirodys?

– Nė vienas „Parbėg laivelis“ neįsivaizduojamas be ištikimųjų Klaipėdos folkloro kolektyvų: „Alkos“, „Kuršių ainių“, „Senolių“, „Aitvaro“ „Žemaičių alkieriaus“, „Šeimynos“. Jie festivalyje reprezentuoja Klaipėdos krašto kultūrą, džiugina ne tik pasirodymais scenoje, bet ir aktyviai talkininkaudami festivalio rengėjams. Beje, svečių kolektyvai festivalyje dalyvauja tik vieną kartą, todėl kiekvienas festivalis turi savitą dvasią ir nepakartojamą spalvą.

– Ką nauja „Parbėg laivelis“ žada šiemet?

– Viena iš jomarko naujienų – žolynų turgelis. Per visą šventę savo slapčiausiais užpilų receptais dalysis žolininkės, meistriškumą rodys gėlių darželių kūrėjos. Antroji jomarko naujiena – vaikų valandos: prabils medinukai, skudurinės Onutės, supsis mediniai arkliukai, o pavargusius ramins senoviškos lopšinės.

Jomarko dalyviai galės ne tik stebėti flamandišką, kroatišką, suomišką bei ukrainietišką virtuvę, bet ir paragauti bent kelių rūšių tradicinio lietuviško alaus, užkąsdami lietuviškomis vasaros vaišėmis. Svečiai žada pademonstruoti ir dar daugiau: flamandai – stiklo raižymo amatą, kroatai – tradicinius moteriškus apdangalus, ukrainiečiai – margučių marginimą.

Dar viena festivalio naujiena – teminės svečių programos Meno kieme. „Parbėg laivelyje“ suksis poros iš Suomijos, „vestuves kels“ kroatai, skambės apeiginis ukrainiečių folkloras. Aidint tradiciniams būgnams bei trimitams pirmą kartą į viduramžius Klaipėdą panardins italų ir flamandų vėliavnešių jėgos ir įgūdžių pasirodymai, užburiantys publiką gausybe spalvų, sparčiais vėliavų mostais, jų mėtymu ir keitimusi.

Naujojoje Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) kviesime į retrospektyvinę fotografės Darijos Vasiliauskienės parodą „Parbėg laivelis – 2006” bei kūrybines įvairių tautų dainavimo, muzikavimo ir tautinių kostiumų dirbtuves.

– Koks festivalio statusas, kas jo rengėjai?

– „Parbėg laivelį“ rengia Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras. Festivalis yra įtrauktas į Tarptautinės liaudies meno organizacijos CIOFF prie UNESCO festivalių kalendorių bei Respublikos tęstinių tarptautinių meno renginių sąrašą.