Paroda Britų muziejuje: gyvename „Šauksmo“ laikais?

Dauguma dailės šedevrų – Leonardo da Vinci "Mona Liza", dieviško grožio Sandro Boticceli "Venera" ar Jano Vermeerio "Mergaitė su perlų auskaru" – suvirpino mūsų jusles savo grožiu ir pavergė pasaulį. Tačiau visų laikų geriausių sąraše yra ir ryškių išimčių – norvegų menininko Edvardo Muncho "Šauksmas".

Blyškus numirėlio veidas, plika, tarp delnų suspausta galva, bjauriai pražiota burna – atrodytų, mažai tikėtinas kandidatas tapti vienu labiausiai atpažįstamų visų laikų vaizdų. Nors paveikslui "Šauksmas" vargiai tiktų apibūdinimas "gražu", jis ne tik pelnė pasaulinį pripažinimą, bet prasiskverbė net ir į populiariąją kultūrą.

Klaidingos interpretacijos

Paveikslo variacijos ar parodijos šmėžuoja televizijoje, kine, ant studentų miegamojo sienų, politiniuose animaciniuose filmuose, protestuotojų plakatuose ar įamžinamas tatuiruočių pavidalu. Galiausiai, tai pirmasis dailės kūrinys, pagal kurį sukurtas virtualiosios kalbos jausmaženklis.

Tačiau kūrinio "Šauksmas" pavadinimas suklaidina žiūrovus. Nesigilindami į detales, padarome logišką, tačiau klaidingą išvadą. Pražiota burna ir paveikslo pavadinimas suponuoja paveikslo herojaus šauksmą. Vis dėlto šis visceralinis darbas atspindi Norvegijos menininkui nerimą keliančią būseną ir vidinę paniką.

"Paveiksle šaukia gamta, aplinka, o ne žmogus. Tai žmogus, kuris girdi klyksmą", – sako Londone įsikūrusio Britų muziejaus kuratorė Giulia Bartrum. Dailininko pastaba paveikslo kampe "Ich fuhlte das grosse Geschrei durch die Nature" ("Aš pajutau galingą gamtos šauksmą") rodo, kad šaukimas kilęs iš subjekto aplinkos.

Priešistorė – dienoraštyje

E.Munchas labai sąmoningai įtraukė šią pastabą kaip nuorodą, kad paveiksle užfiksuota emocija ir laikas, kas vyksta aplinkoje ir kaip į tai reaguoja žmogus. Jis išsižioja iš jį apėmusio siaubo ir užsikemša ausis, kad negirdėtų baimę keliančio garso. "E.Munchas mums sako, kad jis girdėjo šauksmą. Jis nesako, kad iš tikrųjų šaukė jis pats. Taigi, neatsakyta lieka tik tai, ar menininko girdimo šauksmo būta realaus ar psichologinės prigimties", – sako G.Bartum.

E.Munchas, kuris visą gyvenimą dokumentavo savo psichikos sveikatos problemas, savo dienoraštyje aprašė ir paveikslo gimimo priešistorę: "Aš vaikščiojau su dviem draugais leidžiantis saulei. Mane apėmė liūdesys. Staiga dangus paplūdo krauju. Aš pajutau milžinišką nuovargį, atsirėmiau į sieną. Debesys užsiliepsnojo, rangėsi tarsi kruvini ugnies liežuviai virš juodų fiordų ir miesto. Atsilikau nuo draugų, stovėjau ir drebėjau iš baimės, jutau galingą, nesibaigiantį gamtos klyksmą."

"Šauksmas" – tarsi mūsų pačių šiuolaikinių baimių veidrodis. Ar tai, kas vyksta aplinkui, kelia nerimą mums? Ar savo viduje mes nešaukiame?

Panikos priežastys

Greičiausiai E.Munkas išgyveno panikos ataką ar kažką panašaus. "Kiek save prisimenu, aš kentėjau nuo nuolatinio nerimo jausmo, kurį bandžiau išreikšti savo mene, – rašė E.Munchas. – Tačiau be šio nerimo ir ligos būčiau kaip laivas be vairo."

Norvegų mokslininkai rado atsakymą ir dėl liepsnojančio dangaus. Jie teigia, kad tai, kas E.Munchui sukėlė siaubą, greičiausiai buvo "perliniai debesys" – retas gamtos reiškinys, kuris tikrai palieka nenusakomą įspūdį visiems, kurie pirmą kartą jį mato.

"Šiandien visuomenei prieinama daug daugiau mokslinės informacijos, tačiau jūs pabandykite įsivaizduoti, ką E.Munchas turėjo išgyventi tą dieną, jei jis niekada nebuvo matęs šių gamtos pokštų", – sakė Osle universiteto mokslininkė Helene Muri.

Nepraranda aktualumo

Su E.Muncho paveikslo "veikiančiuoju" gali tapatintis bet kas. Atimdamas lytiškumą, bet kokius asmenybės bruožus iš savo paveikslo veikėjo, E.Munchas leidžia jame apsigyventi kiekvienam iš mūsų. Jo portretas – tarsi kūnas bet kuriai sielai.

E.Munchas buvo susirūpinęs dėl urbanizacijos, mokslo pažangos, pokyčių moralinėje sistemoje ir pasaulyje. Neatsitiktinai portreto veikėjo galvos forma primena elektros lemputę – civilizacijos simbolį, kartu – mumiją, kuri simbolizuoja užgesusias civilizacijas.

Garsiojo norvegų simbolisto darbas yra jo nerimo išraiška istorijos posūkio taške, pasaulyje, kuris vis labiau praranda senas tradicijas, šiandieniame pasaulyje yra aiškių paralelių. XIX–XX a. sandūroje kūrusio dailininko paveikslas puikiai atspindi ir mūsų amžiaus nerimą.

Vienas karščiausių nerimo taškų – Jungtinė Karalystė. Savo protestui prieš "Brexit" išreikšti "Šauksmo" plakatų griebiasi nerimo apimti britai. "Šauksmas" – tarsi mūsų pačių šiuolaikinių baimių veidrodis. Ar tai, kas vyksta aplinkui, kelia nerimą mums? Ar savo viduje mes nešaukiame?


Kas? Edvardo Muncho darbų paroda "Meilė ir baimė".

Kur? Britų muziejuje (Great Russell St, Bloomsbury, London WC1B 3DG, Jungtinė Karalystė).

Kada? Veikia iki liepos 21 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių