Vilniaus galerijoje „Arka“ atidaryta paroda, kurioje eksponuojami iš privačių kolekcijų ir dailininkų surinkti darbai. Visi autoriai – studijavę ar gyvenę Paryžiuje.

Parodos rengėjai sako, kad kultūros tiltai tvirtesni už gelžbetoninius. Vienas tokių – Lietuvos ir Prancūzijos meno saitai. „Arkos“ galerijoje eksponuojami Lietuvos dailininkų, studijavusių Paryžiuje ir grįžusių į Lietuvą ar likusių išeivijoje, kūriniai. Daugelis darbų iki šiol nematyti, atvežti iš užsienio aukcionų, privačių kolekcijų ir Antano Mončio muziejaus.

„Norim parodyti tų žymiausių lietuvių dailininkų, kurie mokėsi Paryžiaus akademijose, darbus. Štai, Žibuntas Mikšys ir Pranas Gailius vėl atsiuntė visiškai nematytų savo darbų. Tai rodo, kad vis dar judame, dar krutame ir džiaugiamės“, – kalbėjo parodos kuratorius Edvidas Žukas.

Šalia Paryžiuje įsitvirtinusių dailininkų pirmą kartą eksponuojami vienintelės Prano Gailiaus mokinės, prancūzų tapytojos Florencos Fieraa darbai. Juos autorė paskolino specialiai šiai parodai.

„Mes matysime, kad ji kuria visiškai kitokį meną, nei lietuvių. Net ir Pranas Gailius yra labai savitas, nes visiškai nėra ragavęs lietuviškos meno mokyklos“, – aiškino parodos kuratorius.

Prancūzijos įtaka Lietuvos menui, pasak menotyrininkų, ryški dar nuo XVIII amžiaus, kai į Vilnių po Paryžiaus studijų grįžo architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Prieškariu į Prancūziją studijuoti vykę lietuviai vėliau nulėmė, kad ir šiandien lietuviškoji dailės   mokykla kartais pavadinama paryžietiškąja.

 „Arkos“ galerijoje eksponuojama apie 70 Lietuvą ir Prancūziją siejančių darbų.