Parodoje “tūtininkams” čiulptukų neprireikė

LDM P.Domšaičio galerijoje atidaryta pačių mažiausių dailininkų, net dvejų metukų neturinčių vaikučių, juokais vadinamų “tūtininkais”*, paroda.

Tai tris mėnesius trukusio meninio kūrybinio projekto “Gama”, kurį inicijavo Klaipėdos jaunimo centro ABC ikimokyklinuko studijos ankstyvojo muzikinio ugdymo grupės pedagogė Ilona Vaitulionytė, baigiamasis akcentas: su iškilmingomis atidarymo kalbomis, parodos juostelės perkirpimu ir skardžiu šampano (vaikiško) šūviu prie saldžiomis vaišėmis apkrauto stalo.

Atlydėjo tėvai

Nors renginyje nedalyvavo Lietuvos rekordų fiksuotojai, tačiau panašu, kad tokia, dar gerai nekalbančių, tačiau puikiai teptuką rankose laikančių vaikų paroda šalyje surengta pirmą kartą.

Bent jau P.Domšaičio galerijoje - tai tikrai. Tai patvirtino ir projekto sumanytojai tris mėnesius talkinusi galerijos Meno pažinimo centro dailininkė Rita Lengvenytė. 8 projekte dalyvavę vaikai į parodos atidarymą atėjo lydimi tėvelių, kurie, sveikindami jaunuosius autorius, kaip ir pridera, įteikė gėles.

Tiesa, pats parodos atidarymas nebuvo visai tipiškas. Mažieji dailininkai nepai-sė parodos atidarymams būdingų etiketo normų ir, skambant kalboms, laisvai vaikščiojo, garsiai krykštavo, reikšdami emocijas. Kadangi į šį ypatingą renginį neatvyko svarbūs miesto politiniai veikėjai, parodos juostelę perkirpo... zuikis puikis. Po to pro dvi simbolines kolonas praėjo visi parodos “kaltininkai” ir nuo įsivaizduojamos pievelės rinko boružes.

“Spalvino” dienas

Pasak projekto iniciatorės I.Vaitulionytės, šis projektas buvo skirtas ankstyvojo muzikinio ugdymo užsiėmimus lankantiems vaikams ir jų tėveliams. Dailės užsiėmimai, kaip muzikinių užsiėmimų tąsa, vyko kartą per savaitę. Taip buvo siekiama žaidybine forma plėsti vaiko patyrimą, pasaulio suvokimo vienovę, skatinti vaikų tyrinėjimą, eksperimentavimą, akcentuojant meninės patirties, o ne rezultato svarbą.

“Kartu su tėvais priėjome išvadą, kad reikia dar kažką daryti, neapsiriboti muzikinių įgūdžių formavimu. Savo sumanymams įgyvendinti radome estetišką ir jaukią erdvę - P.Domšaičio galeriją. Kartą per savaitę rinkdamiesi į dailės pamokėles, išmokome visas 7 spalvas. Kiekviena savaitės diena turėjo savo spalvą - geltoną, raudoną.Vaikai turėdavo ateiti apsirengę ne tik tos spalvos drabužiais, bet ir atsinešti taip atrodantį vaisių”, - apie projektą pasakojo I.Vaitulionytė.

R.Lengvenytė prisiminė, kad vaikams sunkiausia buvo įveikti violetinę spalvą. Kadangi buvo piešiama guašu, paprastai violetinės spalvos dėžutėje nebūna. Norint ją išgauti, teko maišyti mėlyną ir raudoną spalvas. “Darbas buvo labai spontaniškas - vos spėjau dailininkams keisti popieriaus lapus”,-juokėsi dailininkė, prisimindama kūrybinį procesą.

Išbūdavo valandą

Manoma, kad tokio amžiaus vaikai dėmesį sukaupę gali išlaikyti ne daugiau kaip 15 minučių. Tačiau projekte “Gama” su teptukais rankose (kas tokio amžiaus vaikams paprastai sunkiai sekasi) mažieji dailininkai išbūdavo net visą valandą.

Dvejų metų dailininkai per tris mėnesius susipažino su spalvų teorija - išmoko jas skirti. Sužinojo apie liniją, formą, faktūrą. Įgavo “frotavimo” technikos įgūdžių: po popieriaus lakštu dėdavo tinklelį ar monetą ir piešdavo vaškiniais pieštukais. Pabuvo “dizaineriais” - piešė ant tapetų lakštų. Taip pat bandė orientuotis popieriaus erdvėje - įgavo komponavimo įgūdžių. Dailininkė didelį popieriaus lapą subraižė langeliais. Dauguma vaikų, piešdami ant jų, bandė “patekti į langelį, “neužlipti” ant linijos. Literatūroje galima aptikti nuomonių, kad tokio amžiaus vaikai dar nesugeba jausti erdvės. Pasirodo, anaiptol.

Steigs klubą

Pasak I.Vaitulionytės, tėvai geriausiai žino, koks individualus ir ypatingas jų vaikas. Tačiau dažnai pritrūksta laiko toms savybėms puoselėti.

Psichologai teigia, kad kūrybiškumas itin svarbus vaiko intelektualiniam brendimui. Rezervas, sukauptas iki trejų metų, lemia tolesnį vidinį vaiko augimą.

Be to, susirinkę į ABC ikimokyklinuko studiją, tėvai ne tik lavina savo mažylius, bet ir turi galimybę pabendrauti su bendraminčiais - mažus vaikus auginančiais ir jų lavinimu besirūpinančiais tėvais.

I.Vaitulionytė mano, kad galbūt iš šių pamokėlių, iš tokių susibūrimų Klaipėdoje išaugs mamų ir tėčių klubas.