Vyriausybės vadovė pasidžiaugė galėdama dalyvauti šios parodos, skirtos vienai žymiausių lietuvių mokslininkių, atidaryme. Pasak I. Šimonytės, archeologė, antropologė, archeomitologijos pradininkė profesorė M. Gimbutienė – moteris, kurios vardas įrašytas šalia pasaulio mokslo grandų. Anot premjerės, lietuvių tauta tokių moterų neturi daug.
I. Šimonytės teigimu, M. Gimbutienės tyrinėjimo sritys gali atrodyti tolimos istoriškai, bet jos tyrimai išlieka aktualūs ir šiandien, nes yra susiję ir su tam tikromis mūsų tapatybės dilemomis, archetipais, stereotipais ir konstruktais, su kuriais susiduriame savo gyvenimuose kiekvieną dieną.
„Iš M. Gimbutienės buvo atimta Tėvynė – natūrali terpė, kurios ji neketino ir neplanavo palikti. Net išrauta iš savo žemės, kaip ta obelis, kurią ji sugebėjo dykumoje užauginti, ji sugebėjo užaugti, pražysti, tvirtai įleisti šaknis ir tapti tuo vardu, kuris yra svarbus visam pasaulio mokslui“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad mokslininkės gyvenimas ir veikla nebuvo lengva. M. Gimbutienė susilaukė daug aršios kritikos dėl to, ką ji teigė ir ką ji bandė formuoti kaip savo tyrinėjimų pagrindą, tačiau ji nepasidavė, nenusileido, su savo kritikais sugebėjo diskutuoti garbingai. Taip, kaip dera žmogui, kuris tiki tuo, ką daro.
„M. Gimbutienės nuopelnų neįvertinti yra neįmanoma. Ne tik dėl to, kas buvo nuveikta, bet ir kaip nuveikta ir kas nuveikė. Man yra didelė garbė priklausyti tautai, kuriai priklausė ir Marija Gimbutienė“, – sakė ministrė pirmininkė.
Premjerė, kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, pasveikino visus prisidėjusius prie šios parodos surengimo ir pasidžiaugė, kad ji ne tik pristato mokslininkės darbus, bet ir jos įkvepiančią asmenybę.
Istorijų namuose pristatoma paroda „Deivės ir kariai“ supažindina su žymiausia pasaulyje lietuve archeologe Marija Gimbutiene (1921–1994) ir jos mokslinėmis įžvalgomis. Lankytojui atskleidžiamos dvi fundamentalios mokslininkės hipotezės apie Europos kultūros raidą ir tapatybę, pelniusios jai visuotinį pripažinimą ir įkvėpusios naujus mokslinius, visuomeninius judėjimus.
Parodos pasakojimas išdėstytas per tris sales ir apima 5 tūkstančių metų istoriją. Pirmoje salėje pristatoma Deivių epocha, antroje – karių laikotarpis, trečioje – archeologės M. Gimbutienės biografija.
Naujausi komentarai