- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birželio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių Fotografijos muziejuje vyks fotografės Claudios Heinermann (Vokietija / Olandija) knygos „Wolfskinder A Post-War Story“ (Vilko vaikai. Pokario istorija) pristatymas ir susitikimas su autore.
2015 m. lapkritį išleistoje knygoje aprašomi „vilko vaikai“ – Antrojo pasaulinio karo našlaičiai iš Rytų Prūsijos atklydę į Lietuvą. Leidinyje gausu fotografijų, atspindinčių „vilko vaikų“ gyvenamąją aplinką, sąlygas, jų turimus dokumentus bei nuotraukas. Knyga parašyta anglų ir vokiečių kalbomis.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raudonajai armijai puolant Rytų Prūsiją bei Karaliaučių, šimtams tūkstančių vokiečių teko bėgti. Tuo metu dingo daug vaikų. Kai kurie tapo savo šeimų žudymo liudininkais, kiti buvo priversti stebėti, kaip iš bado miršta jų broliai ir seserys, gyvybė užgesta išsekus ar nuo epidemijų. Šiems vaikams teko patiems pasirūpinti savimi ir išgyventi Baltijos valstybių miškuose. Jusdami badą, šaltį ir sovietų despotizmą, jie kovojo už savo gyvybes.
Kai kuriuos „vilko vaikus“ slapta priglaudė Lietuvos ūkininkai, nors vos išgalėjo jais pasirūpinti. Mainais vaikai turėjo prižiūrėti sodybas, dirbti. Dauguma jų taip ir neišmoko skaityti ir rašyti, neturėjo galimybės įgyti išsilavinimo. Siekiant nuslėpti našlaičių tikrąją kilmę, jiems buvo suteiktos naujos tapatybės bei lietuviški vardai. Ištisus dešimtmečius apie jų likimus plačioji visuomenė nieko nežinojo.
Dešimto XX a. dešimtmečio pradžioje, žlugus Sovietų sąjungai, „vilko vaikų“ gyvenimai gerokai pasikeitė. „Pirmą kartą apie „vilko vaikų“ likimus išgirdau 2011 m. pavasarį ir buvau giliai sukrėsta visų tų istorijų bei fakto, kad apie tai nieko nežinojau anksčiau, – prisimena knygos autorė C. Heinermann. – Kartu su žurnaliste Sonya Winterberg mes daug kartų keliavome į Lietuvą. Iki šiol čia tebegyvena 62 „vilko vaikai“, visi jau yra garbaus amžiaus. Mes aplankėme 42 iš jų ir jie mums tapo itin brangūs.“
„Vilko vaikų“ atsiminimuose itin svarbų vaidmenį užima gamta, todėl fotografė C. Heinermann į Lietuvą keliavo skirtingais metų laikais, kad įamžintų gamtos peizažus, papildančius knygą ir padedančius įsijausti į aprašomą temą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino ekrane atgimusi partizano J. Vitkaus-Kazimieraičio istorija įkvepia drąsai3
„Kaip Juozas Vitkus sakė: iš savo žemės aš nė žingsnio. Toks yra mano pasirinkimas. Kad ir kas būtų“, – taip į kelionę po šalies kino teatrus savo dokumentinį filmą apie partizaną Juozą Vitkų-Kazimieraitį &...
-
Ministras: Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui pasiūlyta trauktis iš pareigų11
Po dar vieno nepagarbaus Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymo apie kitataučius, jam pasiūlyta trauktis iš pareigų, ketvirtadienį pranešė kultūros ministras Simonas Kairys. ...
-
Laisvės kovų architekto palikimas vaikams – vertybė1
Praėjusių metų lapkritį oficialiai patvirtinta, kad Leipalingyje, buvusio NKVD stribyno kieme, rasti laisvės kovų architekto, pasipriešinimo kovų pradininko pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. ...
-
Vokalinės perkusijos atlikėjai meistriškumu dalijosi su Telšių jaunimu
Jau trečią kartą Telšiuose rudenį vieni geriausių pasaulio vokalinės perkusijos (angl. beatbox) atlikėjai bei kūrybinio amato profesionalai iš Lietuvos nemokamai dalijosi meistriškumu su Telšių jaunimu bei publika. Kūrybin...
-
Turtingos kinės ir žydų pabėgėlio romanas Šanchajuje atskleidžia mažai žinomą istorijos puslapį
JAV gyvenanti kinų kilmės rašytoja Weina Dai Randel prieš keletą metų įsiveržė į literatūrinę sceną su savo dilogija apie pirmąją Kinijos imperatorę Wu Zetian. 2017 m. laimėjusi prestižinį RWA RITA apdovanojimą, autorė sugr...
-
„Kauno santakos“ muzikinis gidas: nuo džiazo iki tango
Įprasta, kad rudenį daugelis scenos meno kūrėjų sveikinasi su naujo kūrybinio sezono pradžia, tačiau koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ kolektyvams jis tęsiasi visus metus. ...
-
Ukrainiečių menininkas N. Karabinovych: savo darbuose norėjau pašiepti nostalgiją Sovietų Sąjungai29
Nikolay Karabinovych yra ukrainiečių menininkas, dirbantis Amsterdame ir Kyjive. Savo meninėje praktikoje jis daugiausia dėmesio skiria sudėtingiems Rytų Europos klausimams, kuriuos sprendžia pasitelkdamas įvairias medijas: vaizdą, muziką ir skulpt...
-
Prasideda festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo"
Vilniuje prasideda festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“, vėliau renginiai persikels į kurortą. ...
-
Mirė šiaulietis, audiovizualinio meno kūrėjas S. Pučinskas
Šeštadienį, rugsėjo 23-iąją, nustojo plakusi Sauliaus Pučinsko širdis. Šią liūdną žinia internete išplatindama pranešimą spaudai paskelbė Šiaulių miesto savivaldybė. ...
-
Atstovai: naikinant Klaipėdos kultūros ir meno tarybą nubraukiama bendruomenės patirtis7
Ketvirtadienį Klaipėdos tarybai ketinant svarstyti klausimą dėl Klaipėdos kultūros ir meno tarybos naikinimo, jos buvę ir esami atstovai teigia, jog taip paneigiami bendruomenės resursai ir sukaupta patirtis, griaunamas pasitikėjimas tarp kultūros be...