51 metų kaunietis Algimantas Jasiulionis, labiau žinomas kaip Pupų Dėdė, apsistojo Panevėžyje. Jo fotografijomis bei užrašais apklijuotas autobusiukas jau savaitę stovi prie vieno prekybos centro.

Į Aukštaitiją vyrą atvijo keli tikslai – užsidirbti pinigų ir Panevėžio automobilių turguje įsigyti atsarginių dalių savo kelioniniam nameliui su ratais, kuris pastaruosius trejus metus yra tapęs vyro namais.

„Atvažiavau turėdamas planą Panevėžio automobilių turguje nusipirkti dalių prieš kelionę. Planas yra dvigubas: JAV ambasadoje išsiaiškinti, ar gausiu į Ameriką vizą, o jeigu gausiu, kas padėtų man persikelti per Atlantą ir pakeliauti po šalį. Kreipsiuosi į „Kakadu“ laidą, nes jie nuolat rodo mano nuotykius. Gal jiems pavyks surasti rėmėją.

Norėčiau pervažiuoti centrinę Ameriką ir persikėlus per Panamos kanalą patekti į Pietų Ameriką. Jeigu nepavyks nukakti į Ameriką, tai gal pateksiu į Kanarų salas“, – apie savo ateities planus „Sekundei“ pasakojo A.Jasiulionis.

Nors Pupų Dėdės gyvenimo sąlygų automobilyje nepavadinsi idealiomis – vos prisiartinus prie automobilio pasitinka prastas kvapas, o tvarkos vyro buityje nė su žiburiu nesurasi, tačiau savo likimu A.Jasiulionis nesiskundžia.

Prieš keletą metų pardavus butą Kaune, A.Jasiulionio namais žiemą ir vasarą tapo automobilis, o palydovais – šunys, kurių  Pupų Dėdė šiuo metu turi šešis, bei kartu keliaujanti jūrų kiaulytė.

„Pasirinkau netradicinį gyvenimo stilių ir namuke ant ratų gyvenu jau ketvirtus metus. Svarbiausia – keliauti ir garsinti Lietuvos vardą“, – pasakojo A.Jasiulionis.

Keikia ir giria

Panevėžiečiai į miestą atvykusį keistuolį pasitinka įvairiai: vieni vyro gyvenimo būdu žavisi, kiti gaili jo ir kartu keliaujančių gyvūnėlių, o treti atvirai šaiposi.

Maždaug 35 metų vyrai, prie prekybos centro pamatę Pupų Dėdę, ėmė krizenti ir kvatoti tarsi paaugliai. Tačiau aplinkui namelį su ratais besisukiojusi panevėžietė Alina neslėpė susižavėjimo keliautoju.

„Kai kurie mano, kad jis nevisprotis, bet man įdomu, kad su šunimis žmogus nukeliauja tokį kelią ir taip rizikuoja  Jis keistas, bet taip gyventi įdomiau“, – vyro gyvenimo būdą gyrė moteris.

Muzikantas tikino nekreipiantis dėmesio į užgauliojimus.

„Dauguma panevėžiečių supranta mano misiją ir paremia šuniukus, tačiau atsiranda vienas kitas, kurie piktdžiugiškai juokiasi. Jie pavydi. Nekreipiu į tokius dėmesio, nes jų Panevėžyje vienetai“, – prisipažino A.Jasiulionis.

Vyras teigė, jog jo panašumą su tikruoju Pupų Dėde, prieškario laikotarpiu garsiu muzikantu Petru Biržiu, yra patvirtinę senyvo amžiaus klausytojai, kurie tikrąjį Pupų Dėdę yra matę gyvai.

„Jis savo dainose kritikavo valdžią, aš irgi tai dariau“, – sakė  A.Jasiulionis.

Gatvės muzikantas save vadina šių laikų Pupų Dėde. A.Jasiulionis teigė net įsigijęs autentišką Pupų Dėdės armoniką iš P.Biržio giminių, mokėjęs 200 litų. Vyras tvirtino, jog dar viena  autentiška P.Biržio armonika yra tik muziejuje.

Žmogus-orkestras

Pupų Dėdė pasakojo grojantis miestiečiams, kurie, be į specialią dėžutę metamos paramos, perka jo muzikinius įrašus. Šių pajamų užtenka, kad vyras galėtų prasimaitinti ir šerti savo augintinius.

„Išgyventi užtenka, nes negeriu, nerūkau, gyvenu pagal dienotvarkę, turiu išlaidų ir pajamų dienoraštį. Lietuvoje sudėtingiau pragyventi nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Kai keliauju, kiek įmanydamas visur koncertuoju ir tai kompensuoja mano išlaidas“, – apie pragyvenimo šaltinį pasakojo A. Jasiulionis.

Vyras teigė sukūręs originalią programą, kuri esą labai patinka užsieniečiams, be grojimo armonika, jis savo augintinius apvelka specialiai pasiūta apranga.

„Sugalvojau uždarbiavimo stilių: groti armonika ir rodyti programą su gyvūnėliais. Groju keturiais instrumentais ir demonstruoju gatvės šou – „Žmogus-orkestras“, o kad įbūtų domiau, rodau ir kitą programą, kuri vadinasi „Žmogus-zoologijos sodas“. Užsidedu papūgą ant peties, o jūrų kiaulytę ant galvos. Žiūrovai man primeta monetų, taip aš užsidirbu. Visiems patiko ir tai davė naudos, nors uždarbiavimui paskyriau metus laiko. Per tuos metus užsidirbau pinigų ir apkeliavau 50 pasaulio valstybių. – gyrėsi Pupų Dėdė.

Norėdamas pademonstruoti, kad sako tiesą,vyras greitai persirengia savo pasirodymo drabužiais – odine striuke bei kaubojiška kepure, užsideda ant galvos jūrų kiaulytę, o šunis, aprengęs savo sukurtais apdarais, čiumpa į glėbį ir pradeda pozuoti.

A.Jasiulionis teigė, kad jo pasirodymus skirtingose šalyse žmonės vertina skirtingai. Pavyzdžiui, krikščioniškose valstybėse jis priimamas santūriai, tačiau žiūrovai negaili pinigų.

Musulmoniškuose kraštuose vyras išgirsta daugiau pagyrimų ir liaupsių, tačiau ten žmonės yra šykštesni.

„Visur galima užsidirbti“, – apibendrino keliautojas.

Pavojingi nuotykiai

Muzikantas pasakojo, jog keliaudamas po pasaulį išsiugdė nuojautą ir dažnai žinodavo, kur galima sustoti ir pradėti koncertą, o kur ne. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai vyro būdavo paprašoma palikti jo užimtą erdvę.

„Yra buvę, jog ateidavo valdžios atstovas ir mandagiai pasakydavo, kad pervažiuočiau į kitą vietą“, – pasakojo A.Jasiulionis.

Kelionės vyrui atnešė ne tik smagių akimirkų, bet ir pavojų, kurių daugiausia jis patyrė Turkijos ir Irano pasienyje.

Kadangi pinigų nebuvo daug, vizas A.Jasiulionis pirkdavo pasieniuose. Keliajant Turkijoje, privažiavus Irano pasienį, turkų pasieniečiai kauniečiui nurodė kelią, kuriuo važiuodamas jis vėliau galėtų nusipirkti vizą. Paklausęs pasieniečių ir patraukęs nurodyta kryptimi vyras vėliau suprato buvęs apgautas.

„Pasirodė, kad ten buvo kareivinės, o kai ne ten nuvažiavau, Irano kareiviai norėjo paleisti į mane raketą. Prieš duodamas įsakymą iraniečių vadas mane palaikė mirtininku savižudžiu,  norinčiu susprogdinti kareivines. Būtų mane nužudę, bet išgelbėjo šuniukai. Paskutinę akimirką kareiviai pamatė prie lango šokinėjančius šuniukus ir atšaukė įsakymą. Tada apsupo kariai, ištraukė iš mašinos ir paguldė ant žolės. Priėjęs vadas paklausė, ar moku angliškai, atsakius, kad  truputį kalbu, papasakojo apie raketą. Liepė padėkoti šuniukams ir per vieną minutę įsakė sugrįžti į Turkijos pusę“,  pasakojo Pupų Dėdė.

Išgelbėjo maldos

Pasak A.Jasiulionio, jį Irako pasienyje norėjo užpulti pakelės plėšikai, kurie blokavo automobilį, tačiau vyras prieš kelionę buvo pamokytas nestoti, todėl paspaudė greičio pedalą ir prasiveržė pro juos.

„Per veidrodėlį stebėjau ar jie neužšoko ant automobilio. Žiūriu, kad kelyje iš kažkur išdygo šuo, kurį plėšikai kaipmat prismeigė. Jeigu būčiau sustojęs, tas peilis būtų tekęs man, o šunį jie nudūrė tam, kad suvalgytų, nes ten kalnuose nėra nė trupinėlio maisto“, – savo fantastiškus  nuotykius pasakojo vyras.

Pupų Dėdė teigė, jog buvo ir trečias nutikimas, kai kalnuose per plikšalą jo vairuojamas automobilis vos nenusirito į bedugnę. Tačiau vyras nežuvo ir tiki, kad jį išgelbėjo Dievas ir maldos, kurias jis ėmė kalbėti patekęs į sudėtingą situaciją.

„Tą akimirką pradėjau melstis: Dieve, jeigu negaila manęs, pasigailėk nors mano šuniukų. Mašina tik pokšt – ties bedugne sustojo kaip stebuklo paliesta“, – vaizdžiai prisiminimais dalijosi vyras.

Originali jaunystė

Muzikantas sako, kad jo gyvenimo būdas turi ir minusų – dėl gyvenimo automobilyje žiemą vyras susirgo sąnarių reumatu.

„Tapau šio gyvenimo būdo auka. Gydausi, labai saugausi ir važiuoju pirmyn. Nuo kalnų slėgio išsiplėtė kojų venos. Negalvoju apie save, savo negalavimus ir toliau judu siekdamas tikslo“, – apie pašlijusią sveikatą  kalbėjo vyras.

Norėdamas patekti į Ameriką A.Jasiulionis kreipėsi ir į politiką Viktorą Uspaskichą, tačiau šis pinigų nedavė.

„Pradžioje mane žadėjo paremti Viktoras Uspaskichas. Viešai visai Lietuvai pažadėjo, o paskui apgavo. Prieš pirmą kelionę po Europą žadėjo, kad man finansiškai padės persikelti į Ameriką. Nuvykau, o man pareiškė, kad išeikvoti jo fondai. Pasakiau jam: kam žadėti, jeigu negali ištesėti“,– piktinosi Pupų Dėdė.

Gatvės muzikantas teigė, jog pagalbos kreipėsi ir į Lietuvos pramonininkų prezidentą Bronislovą Lubį, bet jo atstovai tiesiai šviesiai pasakė, kad pinigų negaus.
Paklaustas apie jo gyvenime esančias moteris, A.Jasiulionis nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

„Štai mano gyvenimo moteris“,– teigė vyras, rodydamas Šiluvos Marijos atvaizdą.
Vis dėlto vyras prisipažino Kaune turintis šeimą. Su sūnumi sakė bendraujantis dažnai,o su žmona, su kuria jau kurį laiką nebegyvena, palaiko gerus santykius.

A.Jasiulionis tvirtino, kad visi šeimos nariai jo klajokliškam gyvenimo būdui pritaria.
„40 metų vyras pasiekia jaunystės senatvę, o penkiasdešimtmetis pasiekia senatvės jaunystę. Esu originalios jaunystės stadijos, o tai kelia nuotaiką keliauti“, – savo filosofinį požiūrį į gyvenimą dėstė Pupų Dėdė.