Pereiti į pagrindinį turinį

„Rakija Klezmer Orkestar“ tikslas – atgaivinti autentišką žydų dainų skambesį

Atgaivinti tai, kas prarasta. Tokį tikslą užsibrėžė neseniai susikūrusios grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantai – ieškoti litvakiško klezmerio skambesio. Grupės repertuare jau keliasdešimt žydiškų melodijų, kurių muzikantai ieško ir archyvuose, ir lankydami žmones.

„Rakija Klezmer Orkestar“ tikslas – atgaivinti autentišką žydų dainų skambesį
„Rakija Klezmer Orkestar“ tikslas – atgaivinti autentišką žydų dainų skambesį / Stop kadras

Saksofonininkas Mantas Ostreika, akordeonininkas Darius Bagdonavičius, perkusininkas Mikas Kurtinaitis, eufonininkas Povilas Jurkša ir trimitininkas Skirmantas Rumševičius – tai grupė „Rakija Klezmer Orkestar“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, grojantys klezmer muziką.

Idėja sukurti netradicinę muziką grojantį orkestrą jo įkūrėjui D. Bagdonavičiui kilo po išvykos į Balkanus, kuris jis susižavėjo balkaniška muzika. Grįžęs į Lietuvą jis pasiūlė savo draugams pradėti groti ką nors panašaus.

Vaikinai sukūrė orkestrą ir pirmą kartą pasirodė per Juozo Gruodžio konservatorijos, kur ir mokėsi, šimtadienį. Vėliau pradėjo koncertuoti baruose, gatvėse. Šiuo metu muzikantai nusprendė koncentruotis į litvakišką klezmerio muziką.

„Šiaip pasauly daugiausiai atliekamas Moldavijos, Besarabijos teritorijoje atliekamas litvakiškasis klezmeris, galima sakyti mažiau melodingesnis, jis turi savitų bruožų. Aš pats kaip muzikantas galiu atskirti, kad čia yra litvakiškas, o čia jau ne, jis turi kitokią, Lietuvos dvasią“, – aiškina akordeonininkas, grupės lyderis D. Bagdonavičius.

Klezmer – tai tradicinė aškenazių, Rytų Europos žydų muzika. Klezmeriai įprastai grodavo per šventes, dažniausiai vestuves. Iki mūsų dienų litvakiško klezmerio garso, vaizdo įrašų ir natų beveik neišliko, todėl grupės muzikantai imasi atgaivinti tai, kas nugrimzdo į užmarštį.

Pats studijuojantis etnomuzikologiją ir rašantis darbą apie litvakišką klezmer muziką D. Bagdonavčius sako, kad tai, ką atranda archyvuose, ar sužino iš žmonių, gali įgyvendinti praktiškai ir atlikti su grupe.

„Važinėjame po kaimus, žydų bendruomenes. Sužinome per bendruomenės kanalus, kontaktus, iš žmonių, senų įrašų, įvairių bibliotekų, archyvų“, – informacijos šaltinius vardija D. Bagdonavičius.

Atlikėjai sako siekiantys ne tik surinkti kuo daugiau tradicinių žydų dainų melodijų, jiems svarbi kiekvieno kūrinio atlikimo nuotaika, maniera, skambesys.

„Reikia pajusti manierą, mes iki galo nesame išjautę, daug dirbame, klausome, ieškome autentiško garso. Tai labai svarbu, nes natas sugroti gali bet kas, bet tai neskambės. Pajausti manierą – sudėtinga, reikia su tais žmonėmis bendrauti, draugauti“, – sako perkusininkas Mikas Kurtinaitis.

Grupės repertuare – per tris dešimtis žydiškos muzikos kūrinių, o jų artimiausias siekis – išleisti klezmerio muzikos albumą.

Daugiau – reportaže

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra