Į parodą – su QR kodais
Š. Matijošaitis yra nutapęs arti 100 drobių. Į vieną parodą visų nesutalpinsi, todėl dalį paveikslų eksponuoja tiesiog savo darbe – pastate V. Krėvės prospekte, kur patalpas nuomojasi daug skirtingų firmų. Vienoje iš jų, užsiimančioje renovacijų projektais, statybos darbų vadovu dirba ir pats Šarūnas. Kūrybinį nusiteikimą išduoda šalia darbo stalo stovintis molbertas, išspaustos dažų tūbelės.
Kad menai netrukdytų darbams, kiekvieną rytą vyras keliasi kur kas anksčiau, nei į biurus ima rinktis darbuotojai, ir tapo. Prieš tai, sako, vyksta pasiruošimas: klausosi muzikos, skaito dainų tekstus, apmąsto.
„Kurdamas šį darbų ciklą siekiau abstrakčiai tapybai suteikti suprantamesnę formą. Pasirinkau dainas: muzika – abstrakti, tekstas – ne. Norėjau muziką pavaizduoti spalvomis, o tekstą – suabstraktintais simboliais“, – aiškina autorius ir priduria, kad savo paveikslų braižą jis vadina abstrakčiuoju simbolizmu.
Norint geriau suprasti kiekvieną, reikia klausytis atitinkamos dainos. Į ją nukreips prie kiekvieno paveikslo esantis QR kodas. Taigi, trauki telefoną, skenuoji QR kodą, klausaisi dainos ir vizualizuoji.
Ar galima į Šarūno parodą eiti be telefono ir ignoruoti QR kodus? Tapytojas leidžia, bet perspėja, kad tuomet tų sluoksnių žiūrovas įžvelgs mažiau.
Dainos, kurios užkabina
Norėdamas žengti koja kojon su jaunimu, atliepti šiuolaikinį muzikos suvokimą, savo kūrybai Šaro renkasi šio dešimtmečio dainas. „Paprastai dainų ieškau per „Spotify“ platformą. Perklausau daugybę ir žiūriu, kurių tekstai, muzika mane labiausiai užkabins“, – aiškina Š. Matijošaitis.
Tapytojas atvirauja, kad jam labiau patinka kurti pagal mažiau žinomų grupių ar atlikėjų dainas. Į tokius paveikslus kur kas įdomiau žiūrėti ir pačiam žiūrovui.
„Kai jis mato pagal kokio garsaus atlikėjo dainą sukurtą darbą, tarkim, Monikos Liu ar Vaido Baumilos, jis sako: „Ai, šituos žinau…“ Bet jei grupė mažiau pažįstama arba visai nežinoma, pavyzdžiui, „Sirupas“ arba „Kedrostuburas“, tuomet išsyk kitoks susidomėjimas. Žmogus traukia telefoną, skenuoja QR kodą, klausosi dainos, domisi, ką grupė groja“, – savo kūrybiniais atradimais dalijasi Šarūnas ir rodo devynis paveikslus, sukurtus pagal roko grupės „Garbanotas“ albumą „Kūnas dangaus“.
Darbai sujungti į 7 m ilgio kompoziciją, tačiau kiekvienas šio albumo paveikslas gali būti eksponuojamas kaip atskiras ir suprantamas kaip atskira daina.
Įvairiakalbė simbolika
Šaro prisipažįsta, kad kol nepradėjo tapyti, muzika domėjosi, bet saikingai. Dabar greitai galėtų atsakyti, kada kuris atlikėjas pelnė kokį muzikinį apdovanojimą. Pavyzdžiui, Free Finga. Jo muzika Šarūnui labai įdomi. Ne veltui, sako, „M.A.M.A. 2024“ apdovanojimuose jis nugalėjo net dviejose kategorijose – Metų progresyvios popmuzikos grupės ir Metų albumo. Todėl ir jo tapyboje atlikėjui Tomui Narkevičiui skirta nemažai vietos.
Free Finga albumo „Plastika“ kompozicijoje dešimt drobių sujungtos į vieną visumą dviem aukštais. Šalia paveikslo autorius pateikia ir planą, pagal kurį galima atsekti, kurioje kompozicijos vietoje kuri daina pavaizduota.
Rodydamas paveikslą, sukurtą pagal Monikos Liu albumą „Melodija“, tapytojas šmaikštauja, kad buvo sunku į vieną visumą šalia trijų rimtų dainų sutalpinti dar ir „Vaikinus trumpais šortais“. „Reikėjo labai atsakingai rinkti simbolius, kad neišeitų parodija“, – šypsosi jis ir išduoda paslaptį, kad norėjo šį paveikslą padovanoti pačiai Monikai Liu, rašė jai per socialinius tinklus, deja, atsakymo nesulaukė. Kita Monikos Liu daina „Troškimas“, kurioje apdainuojami žmogaus jausmai, taip pat uždavė nemažai klausimų kūrėjui.
Kaip tuos jausmus paversti simboliais? Po nemenkų kūrybinių kančių Šaro kilo idėja sukurti pačios Monikos Liu suabstraktintą portretą, nes sužinojo, kad ir pati dainininkė laisvalaikiu piešia. „Keletą figūrų pasiskolinau iš jos paveikslų, kad būtų paprasčiau išreikšti Monikos tapatybę“, – atvirauja jis.
Gerų žodžių tapytojas negaili ir atlikėjai Monikai Pundziūtei. Metų pradžioje ji atsisakė savo buvusio sceninio vardo, o pavasarį išleido emociškai ir muzikaliai gilų albumą „Sopa“.
Rodydamas į jos dainą-paveikslą „Gyvenimas (apie kurį nieko nežinau)“, menininkas aiškina, kad spalvos čia neatsitiktinės. Jos tarnauja simbolių raiškai, nuotaikai ir prasmei kurti.
„Šiame paveiksle matome raudoną stalą, ant kurio stovi du puodeliai. Viename puodelyje juodas skystis, kitame – mėlynas. Raudona spalva kuria įtampą. Juodas skystis simbolizuoja santykių pabaigą, mėlynas skystis – ramybę. Jis išeina, o ji pasilieka. Jo puodelis juodas, jos – mėlynas. Galima spėti, kad išsiskyrimas, santykių nutraukimas grąžina jai ramybę“, – spalvų simboliką aiškina Šaro ir priduria, kad kiekvienas potėpis, spalva, forma abstrakčiajame simbolizme tampa simboliniu ženklu, turinčiu gilesnę prasmę.
Kelių dešimtmečių pertrauka
Kartais Šarūnas pradeda klausytis dainos ir iš karto mato naujo paveikslo kompoziciją, bet kitąsyk mūzos taip lengvai neateina. „Taip buvo su atlikėjo Lino Adomaičio daina „Šamanas 2. Samas.“ iš albumo „Vandenynai“. Aštuonių minučių kompozicijoje Linas net nedainuoja, tik pasakoja labai ilgą istoriją. Klausiausi jos gal 20 kartų, kol supratau prasmę – kad žmogus čia kovoja su savo vidiniais demonais“, – atvirauja menininkas, tapybą prisiminęs po 24-erių metų.
Paklaustas, ką veikė visą tą laiką, pasakoja, kad gerą dešimtmetį dirbo reklamos srityje, dar dešimt metų – statybų, renovacijos sektoriuje.
„Pabaigęs tapybos studijas sugalvojau, kad man reikia šeimos. Teptuką padėjau į šoną ir kūriau šeimą, auginau dukras. Dabar mūsų dvynėms septyniolika, mokosi vienuoliktoje klasėje. Artėdamas prie 50-mečio jau maniau, kad su tapyba baigta, bet užpraeitą rudenį kažin kas viduje pradėjo kirbenti“, – atvirauja Š. Matijošaitis, akademijos laikais laikęs save portretistu.
Vis dėlto grįžti prie portretų po beveik 30-ies metų pertraukos Šarūnas pabijojo: „Nežinojau, kaip ranka veiks, todėl nusprendžiau pradėti nuo abstrakcijų.“
Kažkada jaunystėje buvo surengęs abstrakcijų parodą. Ten paveikslai irgi buvo susiję su muzika. Nusprendė pasinaudoti ta pačia idėja ir įteisinti abstraktųjį simbolizmą kaip naują tapybos srovę, kur spalvos atspindėtų muziką, o suabstraktinti simboliai – tekstą.
Parodos krikštamotė
Šarūnas teigia, kad abstraktusis simbolizmas egzistavo jau nuo XX a. pradžios, tik jis nebuvo įteisintas kaip atskira srovė. Apraiškų mato pas norvegų simbolistą Edvardą Munchą ir rusų kilmės tapytoją Vasilijų Kandinskį, laikomą vakarietiškojo abstrakčiojo meno pradininku.
„Turėjau planą nuo 2025 m. pradžios pabaigti su dainomis ir grįžti prie portretų, bet kai su viena moterimi jos portreto tapymą derinome kelis mėnesius, supratau, kad portretus tapyti šiais laikais bus sunku, o gal net neįmanoma“, – dalijasi Šaro. Kodėl? Nes nori tapyti gyvai. Tik tuomet atsiranda tapytojo ir žmogaus santykis.
Mintis kurti paveikslų ciklą „Dainos“ Š. Matijošaičiui atėjo netikėtai. Per televizorių pamatė „Lietuvos balso“ konkursą, kur tarp mokytojų sėdėjo atlikėja Gabrielė Vilkickytė. Kadangi nieko apie ją nebuvo girdėjęs, nusprendė paklausyti Gabrielės dainų. „Pirmoji, kurią „Spotify“ man parinko, buvo „Patalai“, – pasakoja. – Nepatikėsite: jos klausydamas aš apsiverkiau.“
Siūlė dovanų paveikslą ir pačiai Gabrielei, kurią vadina netiesiogine savo parodos „Dainos“ krikštamote, tačiau atlikėja mandagiai atsisakė.
„Man atrodo, kad dauguma šių dienų muzikantų nelabai supranta tapybą, – svarsto Šaro. – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje kas mėnesį eksponuoju vis kitus savo darbus. Atvažiavęs pasikalbu su studentais. Jie irgi prisipažino, kad vaizduojamąjį meną nelabai suvokia“, – stebisi jis.
Šiandien Šarūnui liūdna, kad tapyba pavirtusi interjerine. Žmogus turi geltonas sienas, žalią sofą ir nori prie tokio interjero priderinto paveikslo. Arba ateina dizaineris ir pataria, koks paveikslas jo svetainėje spalviškai derėtų.
Kurdamas šį darbų ciklą siekiau abstrakčiai tapybai suteikti suprantamesnę formą. Norėjau muziką pavaizduoti spalvomis, o tekstą – suabstraktintais simboliais.
Vis dėlto Šaro nusiteikęs optimistiškai. Sako, kad istorijos vingiuose taip jau būta, bet apsisukus ratui žmonės vis tiek sugrįžta prie tikrų dalykų.
„Grįš ir dabar, jei tik dirbtinis intelektas nesusuks jiems protų“, – juokiasi ir pripažįsta, kad ir pats naudojasi jo paslaugomis. Kai sukuria naują paveisklą, jį nufotografuoja, o tada duoda dirbtiniam protui paanalizuoti, ką ten mato. „Kartais nuklysta į lankas, o kartais net labai tiksliai pamato, ką jame norėjau pavaizduoti“, – džiaugiasi autorius.
Darbas yra darbas
Paveikslų cikle „Dainos“ vyrauja ryškios spalvos. „Gal jau užteks lietuviams tuose niūriuose žemės tonuose murkdytis?!“ – retoriškai klausia Šaro, kurio mėgstamiausios spalvos – geltona ir mėlyna. Geltona asocijuojasi su šviesa, energija, mėlyna – su dvasine ramybe, pusiausvyra.
Ar tai nereiškia, kad menininkui būtent šių dalykų gyvenime labiausiai trūksta?
„Jei būtų taip paprasta, tuomet nutapyčiau geltonai mėlyną paveikslą ir viskas stotų į savo vietas“, – ironizuoja pašnekovas ir atvirauja, kad tapymas sekina. Ypač kai pradeda tapyti didelę kompoziciją. Eskizą jai būna pasidaręs prieš gerus du mėnesius. Tada laukia, kol pagamins drobes. Nekantrauja. Užtai kai gauna, visą 7 m kompoziciją nutapo vienu ypu per savaitę!
Keliasi ketvirtą ryto, o prieš penkias jau būna darbe ir tapo. Aštuntą valandą įvyksta magiškas virsmas – iš tapytojo į statybos darbų vadovą. Nesigina, kad teptuką knieti paimti ir darbo metu, bet nugali pareiga. „Darbas yra darbas“, – sako.
Lygiai taip pat ir savaitgaliais. Ankstyvais rytais jis lekia į studiją ir tapo, o apie vienuoliktą grįžta namo. „Šeima būna dar tik atsikėlusi“, – juokiasi.
Nori prisivilioti jaunimą
Ar prieš paimdamas teptuką į rankas turi kokį ritualą? Žinoma. „Iš pradžių turiu pasidaryti kavos. Tada išeinu į lauką, pasėdžiu, pagalvoju. Perskaitau iš anksto susirastą dainos tekstą, nes skambant muzikai ne visada jis gerai girdisi. Kol geriu kavą, dar nepuolu tapyti – pasiruošiu dažus“, – dėsto kūrybinio proceso eigą.
Kaip dukros žiūri į tėčio menus? Šaro juokiasi: kai tau tik septyniolika – kokie dar gali rūpėti menai?! Daugiau komentarų sulaukia iš žmonos, irgi turinčios dailininkės diplomą, bet pagal specialybę nedirbančios.
„Nutapau paveikslą ir dar šlapią vežu namo, kad kartu aptartume. Pradžioje dar būdavo akimirkų, kai suprantu, kad kažkas negerai, bet nežinau, kas… Tada žmonos kritiška akis labai padėdavo“, – negaili gerų žodžių gyvenimo draugei.
Paklaustas, kodėl savo tapymo objektais pasirinko lietuviškas dainas, o ne užsienio atlikėjų kūrybą, sako, kad lietuviškas tekstas jam geriau suprantamas. Su vertimais būtų sunkiau įsijausti.
„Ir dar dėl mūsų, lietuvių, kultūros. Noriu ją palaikyti. Jei paroda kada nors išvažiuos į užsienį, tos lietuviškos dainos, jų atlikėjai taps žinomi pasauliui. Užsieniečiai bus priversti klausytis lietuviškų dainų“, – aiškina Lietuvos patriotas ir priduria, kad dar vienas jo tikslas – būti aktualiam.
„Pažiūrėkite į šių dienų jaunimą: jų ausys užkimštos ausinėmis, jie gyvena kompiuteriuose ir telefonuose. Noriu tais QR kodais prisivilioti jaunus žmones, – gudrauja ir teigia, kad menas negali būti kuriamas vien sau: jis turi eiti koja kojon su laiku, auklėti visuomenę. – Aš kuriu vedinas gilesnių tikslų, todėl noriu įteisinti abstraktųjį simbolizmą kaip atskirą meno srovę ir su savo darbais išplaukti į platesnius vandenis.“
Ar žiūrovui lengviau suprasti abstrakciją, kai ji siejama su muzika? Taip, – įsitikinęs Šaro. Jei pakabintume paveikslą ir pritaikytume jam muziką, tai padėtų giliau suvokti tapybos darbą.
Kelionėse ieško įkvėpimo
Šaro atvirauja, kad su šeima labai mėgsta keliauti. Šiais metais skrido į Barseloną ir neatsitiktinai – norėjo aplankyti Salvadoro Dalí, Pablo Picasso muziejus. Nutapyti autoportretą jį įkvėpė būtent apsilankymas siurrealisto S. Dalí muziejuje.
„Kai pats žiūriu į savo tapybą, joje matau 25 proc. Henri Matisse’o įtakos dėl kontrastų, 25 proc. E. Muncho dėl neišbaigtumo, 25 proc. Vincento van Gogho dėl potėpių ir 25 proc. Šaro – t. y. mano“, – šypsosi tapytojas.
Tačiau ne vien dėl meno muziejų Šarūnas keliauja po Europą automobiliu. Jam patinka grįžtant prasukti pro Italiją, prisipirkti itališkų miltų, parmezano sūrio, vyno: „Grįžę su žmona kepame picas, dalijamės kelionės įspūdžiais.“
Naujausi komentarai