Vilniaus paveikslų galerijoje visuomenei pristatytas Lietuvos dailininkų sąjungos išleistas albumas "Saulė Kisarauskienė". Knygos, kurios tekstų autorė ir sudarytoja yra Ramutė Rachlevičienė, sutiktuvės tapo tikra kultūros fiesta, pokalbiui subūrusia iškilias asmenybes: knygos kaltininkę tapytoją, grafikę Saulę Kisarauskienę, profesorių Vytautą Landsbergį, profesorę Eugeniją Ulčinaitę, dailėtyrininkę Ramutę Rachlevičiūtę, Lietuvos dailės muziejaus direktorių Romualdą Budrį.

Monografija – pirmasis naujosios Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos "Artseria" knygų serijos "XX – XIX a. sandūros dailė" leidinys.

Naujasis albumas dydžiu ir apimtimi yra tarpinis leidinys: iliustracijų skaičiumi, tekstų apimtimi tai yra solidesnis nei serijos "Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai" leidiniai, bet plonesnė nei didieji LDS leidyklos menininkų albumai. Monografiją sudaro dvi dalys.
Viena albumo dalis skirta Saulės Kisarauskienės grafikai ir tapybai, kita – "Tyliojo modernizmo puslapis: Saulės Aleškevičiūtės-Kisarauskienės byla" – tai Eduardo Mieželaičio eilėraščių knygos "Autoportretas. Aviaeskizai" (1962) iliustracijų sukūrimo istorija ir jų priėmimo atgarsiai periodinėje spaudoje. Anot monografijos autorės R.Rachlevičiūtės, S.Kisarauskienės kūryba, sukurta savame indivisdualiame laike, persmelkta amžinojo sugrįžimo mito ir laiko atšaukimo ilgesio. Dailėtyrininkė pastebi, kad iš pirmo žvilgsnio margoje jos kūrybos visumoje matyti tų pačių motyvų metamorfozės, tačiau metams bėgant į grafikos lakštus įsismelkia kintanti savimonė ir patirtis.