Šį savaitgalį beveik visoje Žemėje susilygins dienos ir nakties trukmė. Nuo seno lietuviai rudens lygiadienį pasitikdavo atlikdami ritualinius aukojimus: aukodavo gyvulius, apdainuodavo derlių. Rugsėjo 21-osios popietę Kruonio kultūros centras (Kaišiadorių r.) jau penktą kartą kviečia į „Baltų kultūros šventę 2013“, kurioje bus prisimenamas etninės kultūros paveldas, senieji baltų papročiai ir tradicijos. Maisiejūnų piliakalnio papėdėje, prie Kruonio hidroelektrinės, atgims senovės gyvenvietė, kuri buvo žinoma dar I-II tūkstantmečio pradžioje.

„Šventėje, kurioje didelį dėmesį visuomet skiriame senųjų amatų puoselėjimui, pažinimui, šį kartą lauks ir senovės baltų karybos draugovės „Jotvos sūnūs“, karybos klubo „Pera Sudinoi“ iš Lenkijos, atkuriamosios istorijos klubo „Sūduvos tauras“ parodomosios kovų programos. Žinoma, neapsieisime ir be archajinės muzikos skambesio, užeiti į svečius kvies laisvųjų amatininkų kiemeliai. Savo akies taiklumą ir rankos miklumą galėsite išbandyti kartu su „Laukystos“ lankininkais, taip pat išmėginti smagius senovės žaidimus, pramogas“, – apie šventėje laukiančias linksmybes kalbėjo  Kruonio kultūros centro direktorė Daiva Mockuvienė.

„Baltų kultūros šventėje 2013“ bus pristatyti IV–V a. archeologiniai vyro ir moters kostiumai, atkurti remiantis Maisiejūnų ir kitų pilkapynų tyrinėjimų medžiaga. Šventės dalyviai iš kitų miestų bus pakviesti susipažinti su vietos apylinkėmis, pėsčiomis aplankyti netoliese esantį Surgantiškių pilkapyną, susipažinti su šio krašto istorijomis.
Artėjant vakarui  organizatoriai kvies paminėti rudens lygiadienį. „Reikšmingiausią rudens gamtos virsmo momentą pasitiksime su archajiško folkloro grupe „Kūlgrinda“ ir lygiadienio apeigomis. Šventę vainikuos kerinti ugnies pagerbimo ceremonija, Baltų vienybės ugnys „Degantys ženklai“. Visiems atvykusiems pažadame gražią, dar negirdėtų istorijų ir originalių senovės pramogų šventę“, – patikino D. Mockuvienė.

Anot Valstybinio turizmo departamento direktorės Raimondos Balnienės, panašios senųjų lietuvių papročių puoselėjimo, rudens lygiadienio šventės rengiamos ir kituose Lietuvos regionuose, tačiau visos jos turi savitų bruožų. „Mūsų protėvių papročiai, apeigos be galo įdomūs, kupini magiškos simbolikos ir dar ne visi apie juos žinome.Tokios šventės – puiki proga pakeliauti po Lietuvą ir sužinoti unikalių dalykų apie mūsų istorinę praeitį“, – pabrėžė turizmo departamento vadovė.