Antradienį rašytojas Šarūnas Navickis Ievos Simonaitytės bibliotekoje klaipėdiečiams pristatė savo naujos knygos idėją ir kvietė prisidėti ją įgyvendinant.

Apie tolimą praeitį – populiariai

Jis užsimojo sukurti populiaraus žanro literatūros kūrinį, pasakojantį apie Baltijos jūros pakrantėse gyvenusių genčių gyvenimą iki pradedant jas krikščioninti. Projekto autorius pakvietė jungtis visus, kas turi ką pasakyti šia mažai tyrinėta tema ar kitu būdu jaučiasi galintys pasitarnauti šiam tikslui.

Š.Navickis knygą ketina parašyti per dvejus metus. Jau rado ir mecenatą – klaipėdietį verslininką Antaną Bosą, remsiantį jos rašymo, leidybos bei galimų videoadaptacijų procesą.

„Teritorija, šiandien vadinama Klaipėdos kraštu, būtų aprašomų įvykių epicentras. Todėl ieškojau bendraminčių tiek akademinėje bendruomenėje, nes nenorėjau pernelyg nukrypti nuo istorinių duomenų, tiek ir tarp verslo atstovų, nes rašytojui taip pat reikia kažką valgyti, – „Klaipėdos“ laikraščiui teigė Š.Navickis.

Anot jo, taip pat galimas bei pageidautinas variantas, kad visas kūrinys ar jo epizodai būtų perkelti į videoerdvę, gal net anksčiau nei išeitų visos apimties knyga.

Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius rašytojas Juozas Šikšnelis tvirtino: „Tikiu, jog ši diena turėtų būti įrašyta į istoriją, nes šiandien akivaizdžiai verslo žmonės pasižiūrės į literatūrą ne pro petį, ne padilbomis, ne su nepasitikėjimu, ne su skepsiu, bet atvirai, su viltimi, kad jų finansinis indėlis nenueis vėjais, o lietuvių literatūra praturtės kūriniu, kurio iki šiol nebuvo“.

Dalyvaujant Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui prof. dr. Rimantui Balsiui, istorikams dr. Silvai Pocytei ir dr. Mariui Ščavinskui bei kitiems žinomiems klaipėdiečiams, bibliotekoje vykusio renginio metu pristatyta ne tik knygos idėja. Š.Navickis ir A.Bosas pasirašė memorandumą.

Autorius ir mecenatas pasirašė memorandumą

Jame teigiama: „Mes, žemiau pasirašiusieji verslininkas Antanas Bosas ir rašytojas Šarūnas Navickis, pareiškiame ir savo parašais patvirtiname, kad mums svarbi krašto, kuriame gyvename ir kuriame, istorija. Mums svarbi jo kultūra pačiame plačiausiame kontekste, ją suvokiant kaip viską, ką atrado, išmoko, susistemino, apibendrino sukūrė ir pagamino čia gyvenę ir tebegyvenantys žmonės.

Mes laikomės nuostatos, kad laikotarpis iki lietuvių, žemaičių ir ypač kuršių bei prūsų genčių krikšto dar laukia platesnių tyrinėjimų.

Mes manome, kad šiandieninė mūsų tapatybė yra nepilna, fragmentuota, o gal būt ir politiškai iškraipoma, taip darant žalą ne vien istorinei atminčiai bet ir dabarčiai. Krizės juk neatsiranda be niekur nieko.

Mes manome, kad verta stengtis kiekvienam savo pasirinktoje ir geriausiai įvaldytoje srityje, kad mūsų tapatybė atgautų tikrąją savastį ir būtų viešai prieinama visiems, kas tuo domisi ar norėtų domėtis.

Todėl paskelbiame, jog nuo šiol imsimės tirti ir skelbti visus duomenis, tiek ir senuosius, tiek ir šiuolaikinius, kurie gali pozityviai įtakoti minimos tapatybės raidą ir atkuriančios kitados turėtąją pilnatvę.

Tuo būdu kviečiame jungtis visus, kas turi ką pasakyti šia tema ar kitu būdu jaučiasi galį pasitarnauti minimam tikslui“.

Tikisi istorikų ir etnologų pagalbos

„Pirmasis konkretus veiksmas, kurio imamės, yra literatūros kūrinys bei galimos jo vaizdinės adaptacijos, kur gyva kalba ir naudojant atitinkamas siužetines linijas būtų pasakojama apie krašto, dabar vadinamo pamariu, o kitados buvusiu skalvių, kuršių ir žemaičių gyventa žeme, žmones, gyvenusius čia bei aplinkinėse prūsų, žemaičių, lietuvių, slavų ir kitų giminingų šiauriečių genčių žemėse, – toliau rašoma memorandume. – Ši knyga pasakos apie laikus iki prasidedant tam procesui, kurį šiandien įvardintume kaip globalizaciją ar imperinę plėtrą, gi anuo metu jis skleidėsi prievartiniu krikščionybės ir feodalinės teisės pavidalu. Neišvengiama to pasekmė buvo laisvų žmonių virtimas baudžiauninkais, ūkinių veiklos pajungimas politiniams interesams, o gamtos dėsniai ir ištekliai imti prievartauti nesibaigiančiam vartojimui, kol prieita iki to, kad ir pats žmogus imtas suvokti vien kaip vartotojas ir gamybos įrankis tuo pat metu“.

Pasirašiusieji šį memorandumą Č.Navickis ir A.Bosas juo kreipėsi pagalbos į akademinę bendruomenę, ypač istorikus bei etnologus, tikėdamiesi informacinės bei koordinacinės pagalbos. Jų žodžiais, šis tikslas yra visiškai atviras visiems, norintiems ir galintiems prisidėti pagal savo gebėjimus bei galimybes.