Spektaklio kūrimo genezė: kaip idėja virsta kūnu? Pereiti į pagrindinį turinį

Spektaklio kūrimo genezė: kaip idėja virsta kūnu?

2020-01-30 17:23 klaipeda.diena.lt inf.

Kaip gimsta spektaklis? Kokius kelius ir klystkelius tenka įveikti režisieriaus subrandintai idėjai, kol ji pasiekia aktorių nuojautų pasaulius, jų kūrybines laboratorijas? Kiek pirmoji idėja transformuojasi, o gal į sceną ji perkeliama nepakeista? Atsakyti į šiuos klausimus užsimojo dokumentinio projekto "Teatro repeticijos" autoriai.

Priešistorė: atskleisdamas spaktaklio gimimo užkulisius, unikalus projektas papildo kūrinį, kurį galiausiai išvysta žiūrovai.
Priešistorė: atskleisdamas spaktaklio gimimo užkulisius, unikalus projektas papildo kūrinį, kurį galiausiai išvysta žiūrovai. / Laimio Steponavičiaus nuotr.

Pirmojoje dalyje – G.Varnas

Skirtingų teatro režisierių kūrybos ir spektaklio atsiradimo procesą fiksuojančio projekto pirmoji dalis skirta nacionalinės premijos laureatui Gintarui Varnui.

"Teatro repeticijos. Gintaras Varnas" pristato filmuotą medžiagą iš spektaklių "Sombras" pagal Federico Garcíos Lorcos ir Luigi Pirandello tekstus (Kauno dramos teatras, 2019) ir "Gyvenimas – tai sapnas" pagal Pedro Calderóno de la Barcos pjesę (Krokuvos teatras "Bagatela", 2019) repeticijų.

Dokumentinis projektas analizuoja spektaklio sukūrimo procesą ir fiksuoja skirtingus jo etapus, aprėpiančius paruošiamuosius darbus, pjesės skaitymą, medžiagos aptarimą, darbą su aktoriais scenoje, režisieriaus pastabas, darbą su kitais kūrybinės komandos nariais, generalinę repeticiją ir premjerą. Filmuota medžiaga – tai unikali galimybė teatro mylėtojams susipažinti su G.Varno ir kitų režisierių darbo principais, jų įtaka spektaklio formai ir turiniui.

Pirmoji dalis skirta NKDT spektakliui "Sombras", kuriame keliami teatro kaip meno egzistencijos klausimai.

Kūrybos laboratorija

Filmuota medžiaga iš G.Varno spektaklių "Sombras" ir "Gyvenimas – tai sapnas" repeticijų atskleidžia režisieriaus darbo specifiką skirtingų šalių scenose su skirtingomis kūrybinėmis grupėmis. G.Varno teatras, šiandieninėje Lietuvos teatro scenoje tvirčiausiai atsispiriantis nuo pasaulinės literatūros tradicijos, suteikia klasikiniams kūriniams naują perskaitymo ir suvokimo galimybę.

Pastaruosiuose dviejuose spektakliuose režisierius grįžta prie jo kūrybinei biografijai išskirtinai svarbių skirtingo laikotarpio autorių – F.Garcíos Lorcos ir P.Calderóno de la Barcos, pagal kurių pjeses statyti spektakliai – "Jei praeitų penkeri metai" (1993), "Didysis pasaulio teatras" (1997), "Gyvenimas tai sapnas" (2000), "Donja Rosita arba gėlių kalba" (2003), "Publika" (1996 ir 2009) – nuosekliai formavo jo meninę kalbą, o repeticijų vaizdo įrašuose tampa autoriniu teatro, skirtingų menų sintezės ir asmeninės kūrybinės biografijos apmąstymu.

Profesionalams ir publikai

Lietuvos teatro lauką formuoja skirtingos estetinės pasaulėjautos režisieriai, kurių darbo principai įvairuoja nuo pagarbos literatūrinei tradicijai, klasikinei kompozicijai ir aiškiai apibrėžtai erdvei iki improvizacijos, eksperimento ir netikėtų lokacijų. Taip teatras, kuriantis iliuzinį vaizduotės pasaulį, stoja greta teatro, trinančio meno ir tikrovės ribas.

Filmuota medžiaga – tai unikali galimybė teatro mylėtojams susipažinti su G.Varno ir kitų režisierių darbo principais, jų įtaka spektaklio formai ir turiniui.

Projekto "Teatro repeticijos" autoriai supažindins su teatro užkulisiais, kurs režisieriaus portretą ir nuosekliai dokumentuos spektaklio gimimą. Atsižvelgiant į teatro meno specifiką ir jo efemeriškumą, filmuota medžiaga fiksuos kūrybinį procesą esamajame laike, kartu išsaugodama jį kaip svarbų laikmečio ženklą.

Dokumentiniai kadrai iš spektaklių repeticijų – tai išskirtinė galimybė stebėti stipriausių šalies teatro profesionalų darbą pradedantiesiems režisieriams, aktoriams, teatrologams, teatro kritikams, teatro vertėjams ir kultūros žurnalistams.

Filmuota medžiaga taps papildomu informacijos šaltiniu ir profesionaliems teatrologamas bei teatro kritikams, nuosekliai stebintiems ir tyrinėjantiems Lietuvos teatro gyvenimą. Dokumentinė medžiaga pasitarnaus kuriant dialogą tarp meno profesionalų ir publikos, o ateityje gali būti įtraukta į pagrindinio arba papildomo ugdymo programas šalies mokyklose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra