Tris savaites truksiančiame tarptautiniame projekte „KafkArt. Tarpmedialūs susitikimai“ į vieną garsiausių moderniosios prozos kūrėjų Franzą Kafką kviečiama pažvelgti per menų ir literatūros sąveiką.

Apie Vytauto Didžiojo universiteto vokiečių ir prancūzų filologijos katedros inicijuoto projekto renginius, medijų ir literatūros sintezę bei asmenines patirtis – pokalbis su viena iš renginio iniciatorių VDU vokiečių ir prancūzų filologijos katedros doktorante Lina Užukauskaite.

– Kaip gimė idėja Kaune surengti projektą apie F.Kafką?

– Kadangi esame Vokiečių ir prancūzų filologijos katedra, F.Kafka užima labai svarbią vietą mūsų literatūros nagrinėjimų programoje. Pristatant šį rašytoją norėjome ir sąsajos su menais, todėl bendradarbiaujame su Menų fakultetu. Dažnai apie F.Kafką galvojama kaip sunkų, niūrų autorių. Šiuo projektu kviečiame žmones iš naujo pažinti autorių, atrasti jį naujai, savaip. Juk F.Kafkos kūrybai būdingas ir komiškumas bei humoras.

Taip pat norime priminti, kad F.Kafka augo daugiakalbėje aplinkoje, todėl dar vienas mūsų projekto tikslų būtų atkreipti dėmesį į kalbų žinojimo svarbą.

Tai, galima sakyti, jau tęstinis projektas: 2009-aisiais mūsų katedra organizavo renginius, skirtus pristatyti kitą vokiečių kalbos moderniosios literatūros atstovę – Ingeborgą Bachmann. Puoselėjame viltį, kad tokie projektai turės tradiciją, nes nederėtų šalia šviečiamosios pamiršti ir kitos universiteto misijos – kultūros sklaidos mieste.

Tikimės, kad įvairumu, atvirumu, novatoriškumu ir kūrybiškumu praskaidrinsime rudenišką kasdienybę menais ir kafkiškomis fantazijomis.

– Projektą pradėjote parodos „Franzas Kafka šiuolaikiniuose menuose“ atidarymu.

– Ši paroda yra sukurta Vokietijos F.Kafkos draugijos iniciatyva. Šia paroda buvo norėta naujai pažvelgti į iškilią rašytojo asmenybę ir jos savitumus. 2006-aisiais minėta draugija surengė konkursą – 40 Vokietijos menininkų buvo iškelta užduotis: savo darbais interpretuoti F.Kafką ar jo kūrybą. Taip atsirado 25 tapybos, fotografijos, grafikos, instaliacijos ir videokūriniai, kurie įkūnijo parodos misiją – per literatūros ir vaizduojamųjų menų dialogą priartėti prie F.Kafkos.

– Jūs taip vaizdingai kalbate apie F.Kafką. Kokie jūsų santykiai su šiuo kūrėju ir kaip jis atsirado jūsų gyvenime?

– Kai pradėjau studijuoti Heidelbergo universitete Vokietijoje, reikėjo analizuoti F.Kafkos kūrybą. Pamenu vieną dieną, kai už lango drėbė šlapdriba, siautėjo vėjas, nors jau dvelkė pavasariu, skaičiau F.Kafką. Šis rašytojas visuomet mane jaudino savo netikėtais vingiais tekste – skaitai, skaitai ir vis kitas posūkis... Perskaičiau kūrinį ir galbūt ta aplinka bei daug klausimų keliantys tekstai mane taip paveikė, kad turėjau išeiti į gatvę pasivaikščioti ir įkvėpti oro. Juokauju, kad tai – kone vienintelis autorius, privertęs mane išbėgti į gatvę.

Ir šiandien, vienaip ar kitaip, esu susieta su šiuo rašytoju. Ruošiuosi gintis disertaciją apie I.Bachmann, kuriai įtaką darė F.Kafka. Labai džiaugiuosi šiuo renginiu, nes tarpmedialumas man yra labai įdomus literatūros nagrinėjimo laukas.

– Iš pirmo žvilgsnio šis projektas, rodos, yra orientuotas daugiau į akademinę bendruomenę. O ar galėtų į renginius ateiti žmogus, neskaitęs F.Kafkos, tačiau norintis susipažinti su juo. Kaip manote, kurie renginiai galėtų būti įdomūs miestiečiams?

– Tarp renginių, kurie turėtų patraukti plačiosios visuomenės dėmesį, – diskusija „Franzo Kafkos recepcija Lietuvoje prieš ir po 1990 m.“. Gal temos formuluotė ir akademiška, tačiau paprastai kalbant, joje bus nagrinėjamos šio rašytojo kūrybos apraiškos Lietuvos kultūroje. Diskutuojantieji klaus, kodėl F.Kafkos kūryba taip lėtai skynėsi kelią į Lietuvą, kokie buvo jo kūrybos vertimai ir vertinimai Lietuvoje iki npriklausomybės. Publikai bus pristatoma kino režisieriaus Algimanto Puipos „Proceso“ ekranizacija, teatro režisieriaus Sauliaus Varno to paties kūrinio inscenizacija teatre, rodomos ištraukos iš LRT vaizdo įrašų ir svarstoma F.Kafkos reikšmė jaunajai kartai.

Kviečiame miestiečius dalyvauti literatūros vakare su rašytoju Marku Zingeriu.

Svarbu paminėti, kad lapkričio 4 d. bus kalbama apie F.Kafkos vertimus, vertimo problemas į lietuvių kalbą. Vertėjas Teodoras Četrauskas pristatys jo verstus, neseniai lietuvių kalba išleistus F.Kafkos dienoraščius.

– Paminėjote F.Kafkos literatūrą istorijos kontekste. Kaip manote, kodėl šio rašytojo tekstai buvo ribojami sovietmečiu ir kiek jie mums aktualūs šiandien?

– F.Kafkai visuomet svarbiausia buvo žmogus – individas. Mes ir šio projekto moto pasirinkome jo autobiografinio teksto „Kiekvienas žmogus yra savitas“ fragmentą. Todėl savaime suprantama, kodėl iki 1990-ųjų buvo keblu spausdinti tekstus, kuriuose dėmesys kreipiamas individui, kovai su jį varžančia aplinka. Tikiuosi, kad minėtoje diskusijoje bus išsamių pasvarstymų šiuo klausimu.

Kalbant apie šiandieną, mano manymu, yra ypač svarbu pabrėžtinai kalbėti apie savitumus. Norėtųsi, kad per F.Kafką kiekvienas iš mūsų sugrįžtume prie savęs ir atrastume savo asmenybės savitumus.