Teatras „Be durų“ vengia skersvėjų

Uostamiesčio reklaminiuose stenduose šį rudenį pasirodė jaunimo teatro „Be durų“ afišos, kviečiančios į jo spektaklius. Vieno iš jų - šįvakar rodomo Žvejų rūmuose spektaklio „Žvangutis“ - pavadinimas priminė kitą neseniai Klaipėdoje gyvavusį teatrą... Naujas, negirdėtas teatro „Be durų“ vardas paskatino susitikti su jo meno vadove Angele Juškevičiene ir pasiteirauti, kur dingo prieš dešimt metų jos įkurtas teatras „Vaje“.

- Ar tiesa, kad naują sezoną pradėjote su tuo pačiu teatru, bet pakeitėte jo pavadinimą?

- Tikra tiesa, nes iš senojo išaugome. Pavadinimą „Vaje“ sugalvojo vaikų kolektyvas dar prieš gerą dešimtmetį. Niekada nemanėme, kad vaikų dramos būrelis išaugs į jaunimo teatrą su nuolat dirbančia aktorių trupe, nemažu repertuaru, ambicingais planais per metus statyti po dvi premjeras.

- Kodėl pasivadinote „Be durų“?

- Šį vardą taip pat rinko visas kolektyvas. Buvo įvairių pasiūlymų, tačiau šis labiausiai atitinka dabartinę teatro kūrybinę ir darbo dvasią. Kaip tik šį rudenį į teatrą atėjo daug naujų žmonių, daug daugiau sulaukiame ir žiūrovų, patys nepalyginti daugiau vaidiname. Sezoną pradėjome rugsėjo 11 dieną ir iki šiol jau suvaidinome daugiau nei 20 spektaklių. Tai kam tos durys?!

- O skersvėjų ar nebijote?

- Žinoma, kad bijome, todėl neatlapojame langų...

- Ką vaidinate šį sezoną?

- Iki šio savaitgalio rodėme tik vaikiškus spektaklius: „Dangus negriūva“, „Varna retai atskrenda viena“, „Karalaitės nori žaisti“ ir, žinoma, „Atsikrausto kiaulė“, kuris suvaidintų spektaklių skaičiumi gerokai pralenkė visus kitus.

„Atsikrausto kiaulė“ – populiariausias mūsų spektaklis, kai kurie vaikai jį žiūri net po kelis kartus. Galiu įtarti, kad kai kurių suaugusiųjų vertinimai visai nesutampa su vaikų simpatijomis. Tegu... Vulgarių, neestetiškų dalykų spektaklyje tikrai nepamatysite: vaikams patinka smagi muzika, spalvingi kostiumai, aktorių improvizacija. Žiūrovai nelieka nuošalyje: jie kartu dainuoja ir šoka scenoje su spektaklio personažais.

- Kodėl nusprendėte atgaivinti „Žvangutį“, kurį pastatėte prieš dvejus metus?

- Tai vienintelis mūsų kūrinys suaugusiam žiūrovui. Mes tiesiog pasiilgome šio spektaklio. Tiek daug gražių dalykų į jį sudėta: vaizdinga ir sodri Kazio Sajos kalba, muzika, šokiai, pati spektaklio tematika. Vaidina jauni žmonės, jiems patinka scenoje kalbėti apie meilę. Beje, „Žvangutį“ mes rodėme „Atspindžių“ festivalyje ir tapome diplomantais.

- Ar daug reikėjo pastangų spektakliui atkurti?

- Sudėtingiausia rasti visiems tinkamą laiką bendroms repeticijoms: kas dirba, kas mokosi, o ir Žvejų rūmų scena dažnai būna užimta... Bet džiugu, kad kolektyvas stabilus, kad jaunimas randa noro ir laiko kurti teatre.

Pagrindinius vaidmenis „Žvangutyje“ atliko tie patys aktoriai - Inesa Grigaravičiutė, Haroldas Šlikas, Remigijus Žiogas. Masinėse scenose taip pat mažai pasikeitimų.

Šią muzikinę meilės istoriją visai šeimai po dvejų metų pertraukos vėl parodysime šįvakar.

17 valandą visus kviečiame pažiūrėti atnaujintą mūsų „Žvangutį“ Žvejų kultūros rūmų didžiojoje salėje. Mūsų teatro bilietai nebrangūs, į šį spektaklį – 8 litai, grupėms taikome nuolaidas.

- O kas toliau, kai šis spektaklis sugrįš į Jūsų teatro repertuarą? Kur veda ateities planai?

- Pradėjome repetuoti naują spektaklį suaugusiems žiūrovams. Tai – Čingizo Aitmatovo apysakos „Margas šuo, bėgantis palei jūrą“ sceninė interpretacija. Jeigu mūsų nepertrauks kokie „skersvėjai“, premjerą žiūrovai išvys kovo pabaigoje. Ko gero, šis mūsų spektaklis gerokai skirsis nuo ankstesniųjų, jame bandysime sujungti dramos ir šokio teatro elementus. Neliks nuskriausti ir mūsų mažieji. Manau, kad iki sezono pabaigos vaikučius nudžiuginsime dar vienu nauju spektakliu. Kūrinys jau pasirinktas, bet nenoriu jo atskleisti, tegu tai bus siurprizas.