Uostamiestis gavo 135 paveikslų lobį

„Muziejų naktis“ P.Domšaičio galerijoje sujungė dailę, muziką ir teatrą

Gegužės 17-ąją, minint tarptautinę Muziejų dieną, Klaipėdos Laikrodžių, Jūrų ir Kalvystės muziejuose bei Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje jau trečią kartą šurmuliavo „Muziejų naktis“. Jungtinis Klaipėdos muziejų projektas miestelėnus iki vėlaus vakaro viliojo nemokamais koncertais, amatų ir menų dirbtuvėmis, parodomis, ekskursijomis po ekspozicijas, spektakliais, susitikimais su menininkais, delfinų pasirodymais ir įspūdingos uostamiestyje dar nematytų P.Domšaičio kūrinių kolekcijos pristatymu.

Didžiausia Lietuvoje ir pasaulyje

Pasaulinio garso lietuvių tapytojo ekspresionisto P.Domšaičio (1880–1965) vardu 2001-aisiais pavadintoje galerijoje Klaipėdoje jau sukaupti 665 šio dailininko darbai, Lietuvių fondo JAV nupirkti ir padovanoti Lietuvos dailės muziejui. Galerijos direktorės menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės teigimu, tai didžiausia P.Domšaičio paveikslų kolekcija pasaulyje, maždaug du trečdaliai viso šio dailininko kūrybinio palikimo, ir didžiausia vieno dailininko paveikslų kolekcija Lietuvoje.

Tarptautinę Muziejų dieną parodoje „Amžinieji keleiviai“ gausiai susirinkusiems klaipėdiečiams pristatyti pernai gauti P.Domšaičio kūriniai – naujausia Lietuvių fondo JAV dovana Lietuvai. Be jau 1989–2001 metais perduotų 530 dailininko kūrinių, 2007-aisiais Lietuvių fondas padovanojo muziejui dar 135 dailininko paveikslus, sudarančius jo kūrybos „aukso fondą“.

Naujai gautų P.Domšaičio 135 kūrinių parodas surengus Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje ir Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, jie pagaliau atkeliavo į „paskutinę maršruto stotelę“ – Klaipėdą, P.Domšaičio galeriją, kurioje ir pasiliks. Dabar jie pristatomi visuomenei atskira paroda „Amžinieji keleiviai”, kuri veiks iki rugsėjo. Vėliau aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės, piešiniai ir siuvinėtos miniatiūros papildys nuolatinę dailininko kūrybos ekspoziciją uostamiestyje.

„Amžinasis keleivis“

P.Domšaitis apie save yra pasakęs: „Aš visada kelyje“. Vienas iš paskutiniųjų jo paveikslų taip ir vadinasi. P.Domšaičio vardas tik dabar pamažu tampa Lietuvos kultūrinės sąmonės savastimi. Ilgai apie jį nieko nežinojome. Prūsijoje gimęs, Karaliaučiuje ir Berlyne studijavęs, trečiajame XX a. dešimtmetyje Vokietijoje išgarsėjęs, Pietų Afrikoje miręs dailininkas Lietuvai tapo žinomas tik po mirties. Tuomet iš JAV į mūsų šalį pasipylė Lietuvių fondo iš dailininko našlės įsigyti P.Domšaičio paveikslai. Anot K.Jokubavičienės, ši lavina tęsiasi 27 metus. „Amžinasis keleivis“ grįžta arčiau savo šaknų.

Tyrinėtojų teigimu, P.Domšaitis sukūrė per 900 kūrinių. Jų yra Vokietijos ir Pietų Afrikos muziejuose, galerijose, privačiose kolekcijose Europos, Afrikos, Australijos ir Amerikos žemynuose. Tačiau dailės istorijoje labai retas atvejis, kai vienoje vietoje sukaupiama didžioji menininko kūrybos palikimo dalis.

Dėkingi Lietuvių fondui

Pasak K.Jokubavičienės, P. Domšaitis buvo kūrėjas „iš Dievo malonės“, gyvenimo prasmę matęs kūryboje, o save suvokęs tik kaip tarpininką, kuriam suteikta išskirtinė Apvaizdos malonė reikšti vaizdais giluminius, egzistencinius dalykus. „Jis viską darė savo rankomis, daug ir visą savo gyvenimą, – pabrėžė menotyrininkė. – P.Domšaičiui kūryba buvo pagrindinis jo gyvenimo tikslas, priežastis, esmė. Jo kūrinių dar yra likę Pietų Afrikoje ir atrandama visoje Europoje nuolat. „Maldžio“ galerija Vilniuje irgi turi kelis jo darbus, bet neatskleidžia paslapties, kaip jie ten pateko.“

Kaip „Muziejų nakties“ lankytojams pasakojo P.Domšaičio galerijos direktorė, didžioji dailininko kūrybos palikimo dalis liko neišsklaidyta JAV lietuvių bendruomenės pastangomis. Kad P.Domšaičio kūryba 1989–2001 metais sugrįžtų į Lietuvą, rūpinosi ir nuoširdžiai dirbo Lietuvių fondo taryba. Daugiausia pastangų, kad P.Domšaičio paveikslai sugrįžtų į Lietuvą, įdėjo dr. Gediminas Balukas (1922–2008), vienas Lietuvių fondo steigėjų. Nuo 1980-ųjų dr. G.Baluko, Lietuvių fondo įsteigtos Meno puoselėjimo komisijos pirmininko, veikla glaudžiai siejosi su nuosekliu rūpesčiu dėl dailininko P.Domšaičio kūrybinio palikimo išsaugojimo. „Šis rūpestis buvo ne tik visuomeninės veiklos padiktuotas. Jis atskleidė dr. G.Baluko asmeninį, nuoširdų susižavėjimą dailininko kūryba, tikėjimą jos neįkainojama verte“, – sakė K.Jokubavičienė.

Staigmena – siuvinėjimai

P.Domšaitis, dviejų tautų – lietuvių ir vokiečių kultūrų – išaugintas menininkas, teigė: „Mano tapybos esmė yra magiškas realybės atsivėrimas – savybė, paveldėta iš tolimosios baltiškosios Tėvynės“. XX a. karų, suiručių blaškomas, gyvenimą baigdamas toli nuo Lietuvos, P.Domšaitis nepamiršo gimtinės, jos vaizdai inspiravo daugelio jo tapytų paveikslų temas, koloritą, kompoziciją.

Tarp naujausių į P.Domšaičio galeriją parkeliavusių jo paveikslų – truputis ankstyvųjų jo kūrybos darbų – gamtos vaizdų, keli natiurmortai, portretai ir vėlyvieji – religinės tematikos paveikslai, nutapyti jam jau gyvenant Keiptaune. Būtent pastaruosiuose, kaip teigė K.Jokubavičienė, P.Domšaičio kūryba atsivėrė visa savo esme ir platumu.

Gausiai į parodos atidarymą susirinkę klaipėdiečiai turėjo galimybę tai įvertinti. Daugelį ypač sužavėjo garsieji dailininko siuvinėjimai. Lankytojams tai buvo maloni staigmena. Menotyrininkė paaiškino, kad P.Domšaičio siuvinėjimai neturėjo taikomosios paskirties. Jie įrėminti puošniuose rėmeliuose kaip tikri paveikslai. „Miniatiūriniai siuvinėti vaizdeliai meniškumu nenusileidžia dailininko tapybai“, - pastebėjo K.Jokubavičienė.

Improvizavo tarp paveikslų

Įspūdingos parodos atidarymu „Muziejų naktis“ P.Domšaičio galerijoje nesibaigė, tik įsibėgėjo.

Parodų salėje tarp P.Domšaičio paveikslų visi „Muziejų nakties“ svečiai buvo pakviesti piešti, improvizuojant P.Domšaičio kūrinių motyvais, mažųjų laukė dailininko paveikslų dėlionės, kurių jie ėmėsi su entuziazmu.

Visiems susirinkusiems Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos dėstytojai surengė saloninį koncertą, kuris priminė, kad P.Domšaičio žmona Adelheide’ė Armhold buvo garsi dainininkė, kad dailininko namuose visąlaik skambėjo muzika.

Romantiškame koncerte klaipėdiečiams dainavo Rūta Agafonovienė ir Vytautas Kliukinskas, jiems fortepijonu akompanavo Tamara Prokopovič, smuiku griežė Skaistė Čilinskaitė.

„Miestas“ suintrigavo

Klausytojai vos tilpo ne tik koncerte. Patogiai įsitaisyti kėdėse toli gražu ne visi galėjo ir čia pat, galerijos salėje, žiūrėdami Klaipėdos universiteto Menų fakulteto režisūros specialybės trečiakursių improvizacijų spektaklį „Miestas“ (rež. Gytis Padegimas ir Darius Meškauskas). Kiti įsikūrė pasieniais, susėdo ant laiptų ir grindų. Niekas nesiskundė, kad tvanku, ankšta, nepatogu. Publika buvo verta netikėtai puikaus reginio.

Buvo parodyta tik pirmoji „Miesto“ dalis. Suintrigavo. Daugelis užsidegė pažiūrėti visą studentų spektaklį, praėjus vos keliems mėnesiams nuo premjeros jau spėjusį pagarsėti ne tik Klaipėdoje. Nuo pradžios iki galo – tai dvylikos studentų ir abiejų jų dėstytojų kūrinys. Jis šmaikščiai, nostalgiškai, gyvai ir grakščiai pasakoja jų pačių „atkapstytą“ ir į spektaklį „sudėliotą“ Klaipėdos miesto istoriją. Scenoje atgyja ir prabyla griūvantys istoriniai uostamiesčio pastatai, jų rūsiuose krebždančios pelės ir musės, prieš akis atsiveria kažkada čia gyvenusių žmonių likimai...

„Miestas“ liepą keltu plauks į Švediją, o rugsėjį pakviestas į festivalį Lenkijoje. Vargu, ar iki rugsėjo jis bebus parodytas Klaipėdoje. „Keista, bet čia į mūsų spektaklį veržiasi net paaugliai“, - džiaugėsi režisierius G.Padegimas, su savo studentais statantis dar du naujus spektaklius, kurių premjeros planuojamos rudenį.

„Muziejų naktis“ P.Domšaičio galerijoje sklandžiai sujungė dailę, muziką ir teatrą, istorinę šio miesto ir krašto praeitį su dabartimi. Lankytojai į galeriją plūdo nuo pat vidurdienio – visi, kas tik norėjo, galėjo nemokamai dar sykį apžiūrėti visas ekspozicijas, o ekskursijų metu plačiau sužinoti apie Klaipėdos dailę ir jos kūrėjus, kurių ne vieną taip pat sutiko „Muziejų naktyje“.