Venecijos architektūros bienalė yra vienintelis architektūros renginys, kuriame architektūrą pristato ir šalys, ne tik pavieniai architektai. Pirmą kartą bienalėje dalyvaujanti Lietuva paviljoną kūrė kartu su latviais ir estais. Trijų šalių lėšomis buvo išnuomotas didžiausias pagal plotą paviljonas nacionalinei parodai. Sporto salė šalia pagrindinių parodų erdvių sutraukė daug lankytojų jau pirmąjį, bienalės atidarymo savaitgalį.

„Manau, kad sukūrėme gerai nuteikiančią atmosferą. Čia daug erdvė, kaip ir mūsų regionas. Esu laiminga, nes girdime daug komplimentų iš lankytojų“, – džiaugiasi parodos kuratorė Dagnija Smilga.

Parodos atidaryme dalyvavę trijų Baltijos šalių kultūros ministrai tarėsi dėl galimybės ateityje turėti nuolatinį paviljoną. Tokius turi dauguma šalių. Pasak politikų, pavyzdžiu galėtų tapti Šiaurės šalys – Suomija, Švedija ir Norvegija. Jos Venecijoje turi vieną paviljoną ir parodas jame kiekviena iš šalių rengia kas trejus metus.

„Kaip sako organizatoriai, Venecijos bienalės vyksta kiekvienais metais, mes dalyvaujame taip vadinamoje meno bienalėje ir pirmą kartą architektūros. Jie sako, jeigu neturite nuolatinio paviljono, jūsų nėra. Sakyčiau ne visiškai teisinga, bet iš dalies yra teisinga“, – sako Lietuvos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė.

„Aš tikrai tikiuosi, kad kai mes švęsime trijų valstybių atkūrimo šimtmečius, kitoje architektūros bienalėje, vėl sukursime bendrą parodą, skirtą mūsų jubiliejui. Žiūrėdamas į šiuos jaunus žmones, kurie kartu sukūrė šių metų projektą, tikiuosi, kad jie davė pradžią ir tai taps gražia tradicija“, – sako Estijos kultūros ministras Indrek Sarr.

„Tik kartu mes galime atkreipti dėmesį, nes po vieną mes tikrai esame per maži, kad galėtume paimti tokias įspūdingas erdves, sukurti įspūdingas instaliacijas. Aš manau, kad tai yra geriausias pavyzdys mūsų buvimo ir darbo kartu, kas duoda, kaip minėjau, sinerginį efektą“, – teigia kultūros ministras Šarūnas Birutis.   

Venecijos architektūros bienalėje Baltijos šalys užsibrėžė sudėtingą uždavinį – per ekspoziciją parodyti, kaip bendri trijų valstybių pramonės ar infrastruktūros projektai nulemia visą architektūros aplinką. Paviljone per skirtingus šalių pastatus, architektūrą atskleidžiami bendri Baltijos šalių bruožai. Vienas iš meno kūrinių – Rygai, kai ji buvo Europos kultūros sostinė, kurtas menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų projektas „Družba“ – apie naftotiekį, kuris vėliau nulėmė trijų šalių energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

„Jis jiems, aišku, labai atitiko tą koncepciją, kuri būtent per meno, dizaino, geologijos ir kitus kitų sričių projektus pasakoja apie infrastruktūras, kurios buvo išplėtotos 5–6 dešimtmetyje, kai buvo vykdomi modernizacijos projektai“, – menininkas G. Urbonas.

Venecijos architektūros bienalė veiks pusę metų – iki lapkričio pabaigos.