Kikladų salų paslaptys

Graikiją sudaro daugybė salų ir salelių, todėl tradicijos iš vienos vietos į kitą čia plito lėčiau nei žemyne, o ir svečiose šalyse vyraujantys papročiai ne taip lengvai skverbėsi į vietos kultūrą. Puoselėtos ir dėl kraštovaizdžio išsaugotos tradicijos įsitvirtino salose taip, kad dar ir dabar šiuose žemės lopinėliuose yra  papročių, kurie nebūdingi ir vienam kitam žemyninėje dalyje esančiam Graikijos regionui.

Iš unikalių graikų vestuvių tradicijų išsiskiria Kikladų salyne gyvuojantys papročiai. Egėjo jūroje išsidėstę per 220 sudaro atskirą archipelagą, kuriame vyraujančios tradicijos vilioja ne tik turistus, bet ir vietinius tiek iš žemyninės Graikijos dalies, tiek iš greta esančių salų. Išsiilgę senųjų tradicijų graikai Kikladuose aukso žiedus maino dažniau nei kitur.

Pirmiausia, ką jums tektų padaryti prieš pat čia rengiamas vestuves, – bent minimaliai prisidėti prie jaunavedžių meilės lizdelio puošybos. Mat Graikijoje nuo seno gyvuoja tradicija puošti jaunųjų namus. Tuo užsiima mylimųjų šeimos nariai ir artimiausi abiejų šeimų draugai: jaunavedžių namai apkaišomi gėlėmis – puošiama net lova pirmajai nakčiai. Kad ir kokie intymūs būtų meilės reikalai, graikai asmeniškumus per vestuves linkę pamiršti. Namų ir miegamojo puošimas – daugelį amžių gyvuojanti tradicija. Tai geros valios ženklas, glaudžių bendruomeninių santykių įrodymas.

Laukuose augančios gėlės, šilkiniai kaspinai, alyvmedžių, vynuogių ir lauramedžių šakelės – tradiciniai graikų namų puošybos elementai. Prieš vestuves jais apkaišomos namo sienos, langinės, namų kertės. Lovą puošia pati nuotaka, padedama santuokos įžadais dar nesusaistytų moterų.

Po to, kai merginos išpurena patalus ir užtiesia sniego baltumu tviskančius audinius, ant lovos paberiama pilnatvę ir vaisingumą simbolizuojančių ryžių ir monetų. Tam, kad užtikrintų šeimos pagausėjimą graikai pasitelkia ir kitokią gudrybę – baigus puošti meilės, guolį, šie aplink jį apveda baltais nėriniais aprengtą mažylį. Graikijoje daugelį amžių tikėta, kad vaiko vaikščiojimas aplink jaunavedžių lovą porai ne tik garantuoja vaisingumą, bet ir padeda susilaukti norimos lyties palikuonio. Manyta, kad jei aplink lovą apvedamas berniukas – gims sūnus, o jei mergytė – jaunieji susilauks dukters. Žinoma, nors tokiais pranašiškais ženklais šiuolaikiniai graikai ir netiki, šios tradicijos jie neatsisako. Pasirodo, tai vienintelis toks ritualas pasaulyje.

Lovą puošia pati nuotaka, padedama santuokos įžadais dar nesusaistytų moterų.

Burimas iš batų

Šis Kikladų salyne gyvuojantis paprotys – ne vienintelis prieš daugelį amžių gyvenusių graikų palikimas. Tiek salose, tiek žemyninėje dalyje įsikūrę vietiniai puoselėja ir lietuviams pažįstamą vestuvinę tradiciją – jaunosios kraičio kaupimą ir perdavimą. Tradicijų besilaikantys graikai merginoms kraitį krauti pradeda vos tik šioms gimus.

Didžioji dalis graikų išpažįsta ortodoksų tikėjimą. Vis dėlto dažnas neatsispiria senosioms tradicijoms ir į bažnyčią žengia pasikliaudamas ne vien Dievu, bet ir keletu tradicinių amuletų, padedančių apsisaugoti nuo blogos akies. Pagrindiniu jaunikio ginklu ceremonijos metu tampa geležies gabalėlis, simbolizuojantis vyro tvirtumą. Moteris pasitelkia gerokai švelnesnę ir saldesnę simboliką – balto aksomo pirštinėje tradicijų besilaikanti nuotaka visuomet nešasi baltojo cukraus gabalėlį. Pasak papročių, tai vienas iš būdų prisišaukti sėkmę ir santuokinį gyvenimą paversti saldžiu.

Nuo blogos akies nuotaką apsaugoti padeda ir auksas, todėl prie altoriaus žengiančios graikų moterys su savimi pasiima ir auksinę monetą. Ji laikoma ne kur kitur, o dešiniajame batelyje. Visa tai tam, kad nuotaka į santuokinį gyvenimą įžengtų laiminga koja, o pastarasis būtų turiningas.

Beje, jaunosios bateliams Graikijoje tenka daug daugiau dėmesio nei kur kitur. Tai susiję su dar viena senuosius laikus menančia tradicija: ant jų užrašomi netekėjusių viešnių vardai. Vestuvinius šokius atlaikę ką tik ištekėjusios moters bateliai Graikijoje atlieka pas mus metamos puokštės funkciją ir parodo, kuri iš šventėje dalyvaujančių moterų taps nuotaka. Tradiciškai netrukus ištekėsiančia mergina laikoma toji, kurios vardas nuo jaunosios batelių nusitrynęs labiausiai.

Tradicinės graikiškos vestuvės – tikra linksmybių fiesta, įvairiomis spalvomis išmarginanti visos bendruomenės gyvenimą. Į pasiruošimo vestuvėms šurmulį graikai nuo seno linkę įtraukti daugybę juos supančių žmonių. Tokio elgesio priežastys glūdi dar Antikos laikus menančiose tradicijose, kai naujos šeimos kūrimas suvoktas kaip itin svarbus procesas, reikalaujantis visos bendruomenės palaikymo. Todėl, jei jums tektų dalyvauti tradicinėse graikų vestuvėse, nenustebkite ten išvydę bent tris šimtus svečių. Tiek žmonių šiame krašte – minimalus skaičius tuo atveju, jei vestuvės išties tradicinės, išties storos ir graikiškos.