Kultūros ministras Simonas Kairys per posėdį teigė, kad šis atvejis unikalus, nes kultūros paminklo statuso siekė privatus asmuo, kuriam priklauso Liubavo dvaras. Pasak ministro, paprastai norima išsibraukti iš kultūros vertybių sąrašo, į kultūros paveldo vertybės statusą žiūrimą kaip į suvaržymo priemonę.

„Šiuo atveju tikrai džiaugiuosi privačiu savininku, kuris mato galimybę“, – teigė S. Kairys.

Iki šiol šiam dvarui buvo nustatytas valstybės saugomo nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto statusas.

Liubavo dvaro sodyboje veikia muziejus, pastatai restauruojami ir pritaikomi muziejinėms bei kultūros reikmėms, todėl šis kompleksas tampa vis patrauklesniu vietos ir užsienio turistams, nurodoma Vyriausybės nutarimo projektą lydinčiame rašte.

Liubavo dvaro sodybos statuso Kultūros vertybių registre pakeitimas padėtų sprendžiant tvarkybos darbų finansavimo klausimą, nes kultūros paminklams skiriamas prioritetinis dėmesys.

Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, jog kai kurių sodybos kompleksinių dalių būklė reikalauja neatidėliotinų investicijų.

„Liubavo dvaro sodybos statuso Kultūros vertybių registre pakeitimas padėtų sprendžiant tvarkybos darbų finansavimo klausimą, nes kultūros paminklams skiriamas prioritetinis dėmesys“, – teigiama rašte.

Liubavo dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus. Pirmas žinomas jo savininkas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės veikėjas Albertas Goštautas (1480–1539). Išmirus Goštautų giminei dvaras perėjo valstybei. Nuo 1544 metų jį valdė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1520–1572).

Tarp dvaro savininkų buvo ir LDK kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis, rūmų iždininkas grafas Jonas Antanas Tiškevičius bei daugelis kitų.

Dabar skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva Liubavo dvaro sodyba tiriama, restauruojama ir pritaikoma muziejui. 2012 metais už restauracijos kokybę Liubavo dvaro vandens malūnui-muziejui suteiktas ES Kultūros paveldo prizas ir Europa Nostra apdovanojimas.