Buvo manoma, kad kuo plaukai ilgesni ir gražesni, tuo karys vyriškesnis. Pavyzdžiui, vikingai puikavosi ilgomis kasomis, o samurajams ilgi plaukai reiškė garbę, ją praradę plaukus nusikirpdavo.

Kai karį paimdavo į nelaisvę, jam būdavo nukerpamas kuokštas plaukų, kad jį pažemintų, atimtų grožį, tam tikra prasme ir vyriškumą.

Šis paprotys, tik be noro pažeminti, vis dar taikomas tarnaujantiems kariuomenėje vyrams. Kai nauji kariai pradeda mokymus, pirmas dalykas, kurį jie priversti padaryti, – nusikirpti plaukus. Kai kuriose šalyse vis dar manoma, kad tokiu būdu bus pažeista kario savigarba, jis taps nuolankus ir gerbs už save viršesnius kariuomenės vadus.

Manoma, kad trumpus plaukus išpopuliarino romėnai. Nors Senovės Romoje vyrams buvo įprasta turėti ilgus plaukus, į valdžią atėjęs Julijus Cezaris pareiškė, kad mūšiuose trumpi plaukai suteiks gynybinių pranašumų, nes priešininkai negalės jų sugriebti už plaukų ir nužudyti. Tai taip pat jiems padės lengviau pastebėti vieniems kitus mūšio lauke.

Laikui bėgant trumpi plaukai atliko ne tik gynybos, bet ir stiliaus bei apsisaugojimo nuo parazitų vaidmenį.

Pavyzdžiui, Senovės Egipte dauguma vyrų skutosi galvas ir nešiojo perukus. Taip jie išvengdavo puolančių utėlių.

Viduramžių Europoje ilgi plaukai buvo tik turtingųjų reikalas, todėl kad juos reikėjo labai prižiūrėti ir puoselėti, o neturint pinigų tą padaryti – gana sudėtinga.

Šiandien į vyrus ilgais plaukais žiūrima įvairiai. Vienose šalyse tai vis dar laikoma kultūriniu dalyku, kitur tokie vyrai žeminami.

Nors, pasak istorijos šaltinių, nevyriški iš tiesų buvo laikomi trumpi plaukai, o ilgi simbolizavo laisvę ir grožį.