Panevėžys atsisveikino su Lietuvos kultūros sostinės titulu ir perdavė jį Žagarei. Žagarės regioninio parko vadovai tikina pasiruošę priimti iššūkius ir įrodyti, kad ir mažas miestelis gali tapti Lietuvos kultūros centru.

„Per šiuos metus Panevėžys pamatė daug svečių, turėjo daug užsienio svečių: šokėjų ,muzikantų, dailininkų ir keramikų, tapytojų, stiklininkų, fotografų. Ir ko tik čia nebuvo“, – sako Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius.

„Kad tai nebūtų pabaiga, nes kultūra yra ta vertybė, kuri suteikia mums galimybę bendrauti“, – linkėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Per metus Kultūros sostinėje Panevėžyje įvyko keturi šimtai renginių, daugiausia dėmesio sulaukė masinės šventės – miesto gimtadienis, festivalis, skirtas režisieriui Juozui  Miltiniui.

„Manau, kad mes, panevėžiečiai, tapome kultūringesni, atsigręžėme į savo miestą, [pamatėme] kad jis yra gražus, kad čia gera ir jauku gyventi ,kad mes esame patys šauniausi ir svetingiausi žmonės ir mes tuo didžiuojamės“, – tvirtina Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno sk. vedėja Loreta Krasauskienė.

Kitąmet Lietuvos kultūros sostine tapsianti Žagarė – vienas seniausių miestelių šalyje, jame gyvena vos du tūkstančiai žmonių. Tačiau sostinės renginių organizatoriai – Žagarės regioninio parko vadovai –  tikina nebijantys iššūkių.

„Mūsų šūkis, ko gero, bus tradicinis: „Renkasi geriausi“. Kadangi tai susiję su Vyšnių festivaliu,  tai logotipas vyšnia. Tai yra didelis iššūkis, nes mes tokių techninių galimybių, kaip Panevėžys, nei tokių erdvių neturime. Manau, kad kultūrą įdomu stebėti ir netradicinėse erdvėse“, – tikina Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.

Kultūros sostinės atidarymas Žagarėje įvyks sausio 24-ąją, ta proga duris atvers ir restauruoti Žagarės dvaro rūmai.