Padeda pažinti gamtą

Kaip teigia jau ne vienus metus namelius vabzdžiams kurianti diplomuota aplinkosaugininkė Edita Medeina, tinklaraščio www.medeinos.lt autorė, vabzdžių namai arba viešbučiai yra aplinkosaugos priemonė, turinti kelis tikslus. Pirmasis – padėti saugoti biologinę įvairovę, kuri greitai nyksta dėl žmogaus veiklos. Ne tik augalai ar stambūs gyvūnai yra būtini nenutrūkstam gyvybės ratui, bet ir mažieji organizmai, tokie kaip vabzdžiai. Miestų plėtra ir pramonės veikla sutrikdo natūralius vyksmus, todėl mažėja biologinių rūšių.

Šie nameliai privilioja naudingųjų vabzdžių į kiemą ar sodą ir natūraliu būdu padeda kovoti su kenkėjais. Vabzdžių viešbutis atlieka ir edukacinę funkciją, kai ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mokosi stebėti bei pažinti vabzdžių pasaulį. Dekoratyvūs tokie nameliai gali papuošti ir aplinką.

"Žmonės prisijaukinę tik vieną vabzdį – bitę. Apie kitų vabzdžių svarbą ir naudingumą žinoma labai mažai, – sako E.Medeina. – Vabzdžių viešbutis padeda geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, svarba ir funkcijomis ekosistemose, nes jame tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis."

Vabzdžių nameliai gali būti įvairaus dydžio – nuo nedidukų ir skirtų balkonams daugiabučiuose iki neriboto dydžio, prabangiai įrengtų. Jie gali būti universalūs, t. y. pritaikyti įvairiems vabzdžiams arba atskiroms grupėms – drugeliams, kamanėms, bitėms.

Tikslas: E.Medeina gamina tokius vabzdžių viešbučius, kad būtų ir žmogui akims paganyti, – juk tai gražiau negu koks plastikinis nykštukas ar gulbės iš padangų. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kas gali gyventi vabzdžių viešbučiuose? Anot E.Medeinos – boružės, auksaakės, pavieniui gyvenančios laukinės bitės, vorai, kamanės ir parazitinės vapsvos, drugeliai, patys įvairiausi plėšrūs vabalai, šimtakojai, žygiai, auslindos, vyčiai bei kiti. Praėjus kuriam laikui, namelio turiniui trūnijant ar pūvant, vieni vabzdžiai tą namelį palieka, bet atsikrausto kiti, tad viešbučio gyventojai nuolat keičiasi, kaip ir tikrame viešbutyje. Vieni juose maitinasi, kiti slepiasi trumpam ar žiemoja, treti dauginasi.

Plėšrūs vabzdžiai – boružės, auksaakės ar parazitinės vapsvos – minta kenkėjais: amarais ar kinivarpomis. Tai vadinama biologine kenkėjų kontrole, kuri yra žymiai ekologiškesnė nei cheminė. Vabzdžiai apdulkintojai – bitės, kamanės ar drugeliai yra labai svarbūs, norint sulaukti žydinčių augalų derliaus.

Svarbiausia – natūralumas

E.Medeinos teigimu, vabzdžių viešbučiams gali būti naudojamos įvairios gamtos medžiagos: medžių kaladėlės, seni kelmai, šakos, nendrės, šiaudai, kankorėžiai, lapai, žievė ir pan. Juo įvairesnės šio statinio medžiagos, juo daugiau vabzdžių rūšių galima privilioti jame apsigyventi, nes daugelis vabzdžių gyvena tik tam tikros rūšies terpėje. Keraminių vamzdžių, čerpių, plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali suteikti prieglobstį vabzdžiams.

"Aš namelius vabzdžiams darau kiek įmanoma įvairesnius – ir kankorėžių įdedu mėgstantiems spygliuočių kvapą, ir šiaudų, ir nendrių, ir lietuviškų bambukų-reinutrių, – sako pašnekovė. – Kuo didesnė įvairovė – tuo geriau, nes paskui įdomiau stebėti visokius vabzdžius. Galima, žinoma, orientuotis ir tik į kažkuriuos vienus vabzdžius. Pavyzdžiui, darau drugeliams namus – jų tokios pailgos landos, drugeliai gali įlįsti suglaudę sparnelius. Dar yra namelių specialiai kamanėms, kurios įprastai gyvena po žeme. Bet dėl didesnės gamtinės ir biologinės įvairovės geriau pridėti kuo įvairesnių medžiagų."

Vabzdžių tikrai labai daug ir jie labai skirtingi, tad, kad ir kur namelis stovėtų, kažkas būtinai apsigyvens.

Pasak aplinkosaugininkės, vabzdžiai žiemoja įvairiai – būdami suaugėlio, lervos, kiaušinėlio ar lėliukės stadijos. Gamtoje jie žiemoja po medžių žieve, miško paklotėje ar drevėse. Vabzdžių nameliai gali būti vystymuisi tinkama buveinė ir žiemavietė, o naktiniams vabzdžiams – ir slėptuvė dienos metu.

Anot E.Medeinos, namelio forma vabzdžiams tikrai nesvarbi. "Paukščiams gal kažkiek svarbi ta namelio forma, bet paukščiai peri visur: ir batuose, ir kaminuose – kur tik nori, net turėkluose esu mačiusi, – sako pašnekovė. – Vabzdžiams svarbiausias yra medžiagų natūralumas. Nameliai turi būti pagaminti tik iš natūralių medžiagų, nenaudojant jokių dažų, impregnantų ar toksiškų klijų. Neretai matau parduodamus dekoratyvinius namelius, kurie yra padažyti, palakuoti – kad būtų gražiau, bet visa tai atbaido vabzdžius. Jie turi stiprią uoslę ir jeigu nulakuosite sintetiniu laku ar nudažysite, tai lyg grotas uždėsite, kad niekas neįeitų."

Vabzdžiai namus renkasi pirmiausia pagal skylutės dydį. Jei jos mažesnės – ateina smulkesni vabaliukai, jei didesnės – stambesni. Laukinės bitės labiausiai mėgsta nendres, molio bitės – molines plytas su skylutėmis, boružės ir auksaakės – šiaudus arba šieną, vorai įsikuria po namelio stogeliu ir t.t.

Statyti – ne bet kur

Vabzdžių gyvenimo būdo žinovė pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai parinkti vietą vabzdžių nameliams, ypač dideliems namams, jei norime, kad vabzdžių viešbutis būtų ne tik dekoratyvinė kiemo detalė, bet ir atliktų ekologinę paskirtį.

Patarimas: kuriant namelius vabzdžiams svarbiausia įjungti fantaziją ir naudoti tik natūralias medžiagas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo namelio vietos – saulėta ar pavėsis – priklausys, kokie vabzdžiai jame apsigyvens. Jeigu norite privilioti drugelių ir vabzdžių apdulkintojų, reikėtų prie žydinčių augalų statyti. Kamanėms – taip pat.

"Žmonės dažnai klausia: ar neapsigyvens čia širšės ar skruzdės? Ne, nes jos yra bendruomeniniai vabzdžiai ir po vieną negyvena, – sako Edita. – Bet laukinės bitės gyvena po vieną. Jos ne tokios piktos, nes negina savo bendruomenės taip, kaip tos, kurios gina savo namus. Tos laukinės, pastebėjau, mėgsta, kai pakabini namelį kažkur toliau nuo tako, kur niekas jų netrikdo. Jei namelis įrengiamas labai atviroje vietoje, kur dar ir vaikučiai kaišioja pirštus ar lietus ant jo lyja, tai vabzdžiai nelabai noriai tenai gyvena. Kaip ir žmonės, jie labiau nori ramybės."

Anot pašnekovės, vabzdžiai labai universalūs. Kartais įrengia namelį saulėtoje vietoje, kur šutra didžiausia, atrodo, niekas ten negyvens. Bet apsigyvena tie, kurie mėgsta šilumą, saulę. Vabzdžių tikrai labai daug ir jie labai skirtingi, tad, kad ir kur namelis stovėtų, kažkas būtinai apsigyvens. Tik ant žemės nerekomenduojama jų statyti, nes tada pasiekia pelės, žiurkės – jos užuodžia, kad ten kažkas gyvena. Kartais ir paukščiai gali išsikrapštyti vabzdžius. Taip pat neturėtų ant namelio lyti lietus.

Dideliuose vabzdžių viešbučiuose gyventojai lieka ir žiemoti, nes vidus neįšąla – jau rudenį matosi, kaip vabzdžiai buveines užsandarina. Mažuose žiemoti per šalta, tad gyventojai žiemoja kažkur kitur. Jeigu vis dėlto pasilieka, tada rekomenduočiau įnešti namelį į nešildomą patalpą, sakykim nešildomą šiltnamį, įstiklintą balkoną, sandėliuką, kur temperatūra žiemą šiek tiek aukštesnė nei lauke.

Tikslas – trys "e"

E.Medeinos paklausėme, ar tie vabzdžių viešbučiai daugiau praktinis dalykas, ar edukacinis, tarkim, stebėti, ar dėl pramogos. "Čia kaip ir inkilai paukščiams: jeigu mes jų nekeltume, paukščiai vis tiek susirastų kur gyventi, neliktų be stogo. Taip pat ir vabzdžiai, – sako pašnekovė. – Be abejo, namelius vabzdžiams mes pirmiausia statome dėl savęs. Žmonėms, ypač kurie gyvena miestuose, kur ekologijos mažai ir trūksta gamtos, šie nameliai – tarsi tokia maža salelė. Inkilą balkone gal nelabai pasikabinsi. O vabzdžių viešbutį galima net bute be balkono turėti – iš lauko ant palangės pastatyti. Tik, žinoma, pritvirtinti reikia, kad nenukristų. Galima ir atvirame balkone įrengti."

Vaikų darželiai, mokyklos vabzdžių viešbučius įrengia dėl edukacijos – taip vaikai mokosi pažinti vabzdžių pasaulį. Stebi, vabaliukus, ar jie čia nakvoja, ar sutaria, mokosi rūpintis gamta.

Patarimas: kuriant namelius vabzdžiams svarbiausia įjungti fantaziją ir naudoti tik natūralias medžiagas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Ir trečioji paskirtis – estetinė. "Bent jau aš stengiuosi gaminti vabzdžių viešbučius gražius, kad būtų ir žmogui akims paganyti. Juk gražiau negu koks plastikinis nykštukas ar gulbės iš padangų, – sako aplinkosaugininkė. – Tai va, trys "e": edukacija, ekologija ir estetika."

Apie vabzdžius

Vabzdžiai Žemėje sudaro iki 90 proc. pasaulio gyvūnų rūšių! Tai viena gausiausių taksonominių grupių. Manoma, kad Žemėje yra per 8 mln. skirtingų vabzdžių rūšių, dauguma dar neatrastos.

Vabzdžiai prisitaiko prie įvairių buveinių, sėkmingai randa tinkamų gyventi nišų, todėl jie paplitę įvairiose mūsų planetos aplinkose.

Tik 5 proc. vabzdžių rūšių priskiriama kenkėjams. Didžiulė vabzdžių įvairovė, didelė biomasė, funkcijos ir gyvensena, sąveika su augalais ir kitais organizmais lemia esminę jų įtaką aplinkai ir ekosistemoms.

Vienas žinomiausių vabzdžių yra boružė, kurios rūšių Lietuvoje yra net virš 60. Taip pat auksaakės, laukinės bitės, kamanės, parazitinės vapsvos, drugeliai, žygiai, įvairiausi plėšrūs vabalai, šimtakojai, vyčiai, žiedmusės, plėšriablakės, kirmvabaliai, auslindos, vorai ir daugybė kitų. Lietuvoje yra virš 100 naudingųjų vabzdžių rūšių, bet žmonės vis dar per menkai pažįsta vabzdžių pasaulį.

Vabzdžiai užima svarbią vietą maisto grandinėse. Jie maitinasi gyvais augalais arba trūnijančiomis jų liekanomis, minta kitais gyvūnais. Vabzdžiais minta daugelis žinduolių, paukščių, žuvų, varliagyvių ir roplių. Tad vabzdžių mažėjimas gali sukelti greitą daugelio kitų rūšių nykimą.

Vabzdžiai labai svarbūs augalams daugintis, nes jie apdulkina net apie 85 proc. pasaulio augalų ir apie 80 proc. žmonių maistui vartojamų augalų rūšių. Jie taip platina augalų sėklas. Bitės nevienintelės augalų apdulkintojos. Šį darbą taip pat dirba kamanės, vapsvos, musės, drugeliai, vabalai. Jeigu išnyktų vabzdžiai apdulkintojai, išnyktų ir didžioji augmenijos dalis bei augalėdžiai gyvūnai.

Nuo vabzdžių buvimo priklauso bendrijų struktūra ir sudėtis. Žiediniai augalai gali daugintis tik juos apdulkinant vabzdžiams. Plėšrūs vabzdžiai, pavyzdžiui, tikrosios dirvablakės ir maldininkai kontroliuoja amarų ir vikšrų kiekį. Tai vadinama biologine kenkėjų kontrole, kuri yra ekologiškesnė nei cheminė. Boružės taip pat minta amarais. Tam tikrų vabzdžių kiekį mažina parazitiniai vabzdžiai, pavyzdžiui, parazitinės vapsvos, kurių žinoma 200 000 rūšių. O ichneumonai deda kiaušinėlius į daugelio kenkėjais laikomų drugelių, vabalų ir kitų vapsvų vikšrus ar lėliukes.

Patarimas: kuriant namelius vabzdžiams svarbiausia įjungti fantaziją ir naudoti tik natūralias medžiagas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Vabzdžiai vėdina, purena ir papildo maisto medžiagomis dirvožemį, jie ardo biologines atliekas, padeda skaidyti senus lapus ir medieną, dvėseną, mėšlą, todėl į dirvožemį greičiau patenka organinės ir mineralinės medžiagos. Vabzdžiai padeda plisti ir skaidymo funkciją atliekantiems grybams. Skruzdėlės ir vabalai iškasa dirvožemyje kanalus, kurie pagerina vandens ir maisto medžiagų pasiekiamumą augalams.