Šildymo sezonas įgauna pagreitį. Tačiau dar ne visi žino, kad netinkamos dūmtraukio priežiūros padariniai būna labai rimti: gali išsilydyti kaminas, aprūkti sienos ir net kilti gaisras ar galite mirtinai apsinuodyti nuodingosiomis medžiagomis. Specialistai pataria įsirengti kokybišką dūmtraukį, kasmet prieš šildymo sezoną būtinai išvalyti suodžius ir kas tris mėnesius patikrinti kaminus. Būtina valyti visus dūmtraukius – nesvarbu ne tik kuro rūšis, bet ir tai, privačiame ar daugiabučiame, sename ar naujame name gyvenate.

Rinktis reikia atidžiai

Bendrovės "Vilpra" šildymo įrangos prekybos ir įrengimo konsultantės inžinierės Angelės Valionienės teigimu, taupydami žmonės įsigyja ne tik nekokybiškų, bet iš viso naudoti netinkamų dūmtraukių. Kai atsiranda kokių bėdų, tuomet daugiau pinigų išleidžiama keičiant įrenginį.

"Dažniausiai dūmtraukių eksploatavimo nesklandumų kyla dėl prastos gaminių kokybės, nepakankamos montuotojų kvalifikacijos ar netinkamos dūmtraukių priežiūros", – vardijo specialistė.

Anot jos, dūmtraukius reikia rinktis labai atidžiai. Mat nesandarus ir pagamintas iš netinkamo metalo dūmtraukis bet kuriuo metu eksploatuojant gali tapti apsinuodijimo smalkėmis priežastimi ar net sukelti gaisrą.

Šiuo metu rinkoje populiariausi metaliniai ir keraminiai dūmtraukiai. Vis dėlto renkantis keraminius dūmtraukius reikia būti labai atsargiems, nes jie gali būti neatsparūs dažnai svyruojančiai temperatūrai, kokia būdinga mūsų klimatui.

Metalinių dūmtraukių ilgalaikiškumas irgi priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip plieno rūšis, jo sienelės storis, izoliacinės medžiagos ypatybės, montavimo darbų kokybė, tinkamo dūmtraukio parinkimas šildymo įrenginiui, šildyti naudojamas kuras, degimo režimas, dūmtraukio valymo periodiškumas, valymo priemonės.

Jeigu metalinis dūmtraukis kokybiškas, tinkamai sumontuotas ir eksploatuojamas, gali būti naudojamas 20 ir daugiau metų. Jeigu dūmtraukis prastos kokybės, netinkamai sumontuotas ir eksploatuojamas nesilaikant reikalavimų, gali suirti per keletą mėnesių.

Skiriasi sąlygos

Lietuvoje jau daugelį metų nusistovėjusi praktika rodo, kad perkant vienokį ar kitokį gaminį, vartotojų pasirinkimą dažniausiai lemia kaina ir retai kada atsižvelgiama į gaminio kokybės bei kainos santykį. Todėl bene pusė Lietuvoje sumontuojamų dūmtraukių sudaro namie ar mažose dirbtuvėlėse pagaminti dūmtraukiai. Šildymo įrenginių specialistų teigimu, jie paprastai būna itin prastos kokybės, neišbandyti ir netinkami naudoti pagal paskirtį. Namų gamybos dūmtraukiai yra dažna gaisrų ir apsinuodijimo priežastis. Be to, nekokybiškus dūmtraukius dažnai reikia keisti, o tai reikalauja papildomų išlaidų, sukelia nepatogumų.

A.Valionienė teigė, kad Lietuvos rinkoje vis daugiau atsiranda dūmtraukių, pagamintų Pietų ar Pietvakarių Europos šalyse. Šie dūmtraukiai nelabai tinka mūsų klimato juostoje, nes pritaikyti gerokai švelnesniam klimatui, kur beveik nebūna neigiamos temperatūros, o šildymo sezonas gerokai trumpesnis. Jie gaminami iš plonesnio plieno, retai kada naudojamas rūgščiai atsparus nerūdijantis plienas, naudojamas plonesnis izoliacijos sluoksnis. Plieno storis turi tiesioginę įtaką metalinio dūmtraukio ilgalaikiškumui, o plonesnė izoliacija mažina trauką dūmtraukyje, didina susidarančio agresyvaus kondensato kiekį.

Svarbiausia – saugumas

Pagrindinis dūmtraukių reikalavimas, nesvarbu, ar jie betoniniai, keraminiai, moliniai ar metaliniai, yra saugumas. Šie įrenginiai turi būti tinkami naudoti pagal paskirtį, atitikti Lietuvoje privalomus ES standartus. Įrodymas, kad dūmtraukis atitinka reikalavimus, yra gamintojo ar jo įgalioto atstovo išduodamos dūmtraukio sistemos elementų atitikties deklaracijos, o patys gaminiai pažymėti CE ženklu.

Šildymo įrangos specialistai taip pat pataria rinktis tik tokius dūmtraukius, kurie tinka konkrečiam šildymo įrenginiui. Kiekvienas dūmtraukio elementas privalo turėti ženklinimo etiketę, kurioje nurodomi eksploataciniai parametrai, tokie kaip nominali darbinė degimo produktų temperatūra, traukos rūšis, atsparumas kondensato poveikiui, saugus atstumas iki degių medžiagų.

Dūmtraukių tipai, rūšys ir jų skirtumai

Dažniausiai dūmtraukiai skirstomi į du tipus:

- įdėklai, kurie montuojami į jau esančius mūrinius dūmtraukius, siekiant apsaugoti juos nuo agresyvaus kondensato poveikio ir užtikrinti reikiamus eksploatacinius parametrus;

- dvisieniai dūmtraukiai, montuojami tose vietose, kuriose nėra mūrinio dūmtraukio arba į esamą mūrinį nėra galimybės įmontuoti įdėklo. Jie paprastai laikančiaisiais elementais tvirtinami prie išorinės pastato sienos arba prie metalinių laikančiųjų konstrukcijų.

Pagal gamybai naudojamas medžiagas dūmtraukiai gali būti betoniniai, keraminiai, moliniai, metaliniai, plastikiniai.

Metaliniai dūmtraukiai gali būti:

- standūs (patikimesni, lengviau išvalomi, užtikrina geresnę trauką);

- lankstūs (lengvai prisitaiko prie kamino nelygumų, todėl būtini senuose pastatuose, kuriuose dėl kreivų plytinių dūmtraukių neįmanoma sumontuoti standžių įdėklų).

Pagal skerspjūvio formą gali būti:

- apvalūs (geriausias pasirinkimas eksploatacijos požiūriu);

- stačiakampiai (verta rinktis tada, kai esamo mūrinio kamino angos skersmuo per mažas apvaliam įdėklui);

- ovalūs (verta rinktis tada, kai esamo mūrinio kamino angos skersmuo per mažas apvaliam įdėklui).

Liūdnoji statistika
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje kilo 15 263 gaisrai. Netvarkingų šildymo įrenginių ir dūmtraukių eksploatavimas buvo ketvirta pagal svarbą gaisrų priežastis Lietuvoje. Dar prastesni rezultatai buvo 2006 m. Tuomet gaisruose žuvo 307 žmonės, 25 iš jų dėl to, kad naudojo netvarkingas krosnis ir dūmtraukius.