Šimtai Kauno daugiabučių yra įsteigę bendrijas arba veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, tad nesinaudoja savivaldybės skirtų administratorių paslaugomis. Tačiau gyventojams peršasi įvairios kitos organizacijos.

Vietoje žmogaus – įstaiga

Kaip pašaliečiai gali įsiskverbti į daugiabučio namo savininkų bendriją (DNSB), iliustruoja Marių gatvės 16-ojo namo pavyzdys.

Vienas bendrijos narys, nuolat negyvenantis jam priklausančiame būste, parašė įgaliojimą viešajai įstaigai "Gera bendrija", kad ši jam atstovautų bendrijoje. Nuo to momento įstaiga gali dalyvauti namo bendrijos susirinkimuose, balsuoti, reikalauti parodyti visus dokumentus.

"Jie nori paversti mūsų namą žydinčiu sodu", – ironizavo bendrijos pirmininkė Ada Sorokaitė, dėl viešosios įstaigos kišimosi pasišovusi atsistatydinti iš šių pareigų, kurias eina nuo šių metų pavasario.

Moteris pasakojo, kad "Gera bendrija" žadėjo suremontuoti namą neįdėjusi jokių papildomų pinigų, tik panaudodama šiuo metu surenkamas lėšas. Iš 150 devynaukščio butų renkama po 22 litus per mėnesį.

Teisiškai, kaip pasidomėjo pirmininkė, įstaiga gali atstovauti bendrijos nariui. Tačiau moterį stebina tai, kad gyventojų susirinkimuose dalyvauja ne vienas "Geros bendrijos" atstovas, o trys žmonės, kurie skleidžia likusiems gyventojams savo nuostatas.

"Jie mus taip šokdina, prašo visų dokumentų nuo 1993 m., kai įsteigta bendrija. Jie pareiškė, kad buvęs bendrijos pirmininkas ir buhalterė neaišku kam naudojo pinigus. Man atrodo, kad jie nori atlikti renovaciją ir taip išplauti pinigus", – tiesiai kalbėjo A.Sorokaitė.

Kaip į tai reaguoja namo gyventojai? Pasak pirmininkės, dalis kaimynų nesusigaudo, kas vyksta, dalis šiam procesui priešinasi, tačiau yra ir tokių, kurie yra "Gerosios bendrijos" pusėje.

"Tie berniukai, kaip aš juos vadinu, tiesiog apsuka jiems galvas. Girdėjau kalbas, kad tiems gyventojams, kurie yra skolingi, jie žadėjo padengti skolas. "Gera bendrija" bet kokia kaina nori patekti į mūsų namą", – įsitikinusi A.Sorokaitė. Juolab kad įstatymai nedraudžia namo savininkų bendrijos pirmininku būti žmogui, kuris negyvena tame name.

A.Sorokaitė neneigia, kad seną, aptriušusį daugiabutį reikia remontuoti. Tačiau buvusiame gamyklos "Palemono keramika" bendrabutyje, pasak pirmininkės, beveik trečdalis gyventojų yra nemokūs, bendrijos skola už įvairias paslaugas sudaro daugiau kaip 40 tūkst. litų.

Jei šios skolos nebūtų, rasti lėšų remontui būtų kur kas lengviau. A.Sorokaitė baiminasi, kad, pradėjus namo renovaciją, nemokių gyventojų našta guls ant likusių savininkų pečių.

Tikrieji siekiai neaiškūs

Marių gatvės devynaukščio rūpesčiai pasiekė ir Petrašiūnų seniūną Algimantą Vilkevičių, kuris mėgino išsiaiškinti "Geros bendrijos" užmačias.

Pasak seniūno, įstaiga kreipėsi esą siekdama paskleisti žinias, kaip efektyviai išnaudoti bendrijos valdymo formą, stengėsi pasidalyti patirtimi. Seniūno žiniomis, "Gera bendrija" siūlė keisti bendrijos pirmininką.

Seniūnijos vadovas įžvelgia, kad ši įstaiga ieško sau palankios veiklos nišos. "Žiūrint per verslo prizmę, galvočiau, kad vilioja ne lėšos, gaunamos už namo administravimą, o galimybė vykdyti namo renovaciją", – svarstė Petrašiūnų seniūnas. Kadangi vykdant namo renovaciją reikalingos didelės pinigų sumos, imamos paskolos iš banko, čia, kaip spėjo A.Vilkevičius, gali slypėti interesai.

"Gera bendrija" bendravo ir su kito Petrašiūnų seniūnijos daugiabučio, R.Kalantos gatvės 119 C namo gyventojais. Šio penkiaaukščio bendrijos pirmininkė Sofija Žūtautienė prisipažino patikėjusi "Geros bendrijos" geranoriškumu, nes dalis namo gyventojų priešinosi prasidėjusiems renovacijos darbams. Pirmininkė ketino nusišalinti nuo užimamų pareigų, galvojo, kad jei bendrijos valdymą perims žmogus iš šalies, opozicija atlėgs.

Moteris pasakojo netgi priregistravusi "Geros bendrijos" vadovą Kęstutį Urboną savo bute ir norėjo, kad jis būtų bendrijos pirmininkas, bet taip neįvyko.

"Kur du pešasi, trečias laimi. Tokia yra "Geros bendrijos" pozicija", – ilgainiui suprato moteris ir pridūrė: "Jų siekis – gauti naudos sau."

Siūlo ir mokamas paslaugas

"Geros bendrijos" direktorius K.Urbonas "Kauno dieną" tikino, kad įstaiga neturi jokio intereso dalyvauti Marių gatvės 16-ojo namo bendrijos valdyme.

"Atstovaujame vieno gyventojo interesams. Siekiame gauti informaciją, o ne perimti valdymą", – teigė pašnekovas. Jo požiūriu, šio namo bendrijos vadovybė nepaiso įstatymų.

M.Urbonas tikino, kad žmonės konsultuojami be atlygio. Vis dėlto dalis paslaugų, pavyzdžiui, dokumentų rengimas, yra mokamas. "Mokamos paslaugos tos, kai mes turime išlaidų", – grindė įstaigos, kuri internete skelbiasi esanti nepelno siekianti organizacija, vadovas.

Mokamos paslaugos esą iš jų perkamos tik tuo atveju, jei taip nusprendžiama bendrijos visuotiniame susirinkime. Namo administratoriaus paslaugų viešoji įstaiga esą nesiūlo.

K.Urbonas pasakojo, kad Marių gatvės devynaukštyje "Geros bendrijos" atstovai lankosi maždaug metus ir rezultatas jau yra – namo išvaizda per tą laiką esą šiek tiek pagerėjo, bendrijos valdyba pradėjo kreipti dėmesį į įstatymus.