Taupyti energiją ir pinigus galima ne vien apšiltinus namą, pakeitus šilumos punktą. Užsienio ekspertai pataria modernizuojamiems daugiabučiams pasitelkti saulę ir dirvožemį.

Remia saulės energetiką

Šiomis dienomis Seimas imsis svarstyti įstatymų pataisas, kurios įgalins naują daugiabučių namų modernizavimo finansavimo modelį. Žodis "modernizavimas" siejamas su sienų, stogo šiltinimu, langų, vamzdynų keitimu ir šildymo sistemos sureguliavimu.

Energijos taupymo ekspertai iš Nyderlandų atkreipia dėmesį, kad tai turėtų būti tik dalis modernizavimo programos. Norint maksimalaus taupymo efekto – net ir ant daugiabučių namų stogų galima montuoti saulės kolektorius, o namų kiemuose įrengti geoterminio šildymo sistemas. Tai leis sutaupyti dar daugiau šilumos energijos, o vasarą – pigiai vėsinti patalpas.

1996–2000 m. lietuvius energijos taupymo klausimais konsultavęs olandas Wimas Vijfwinkelis vėl trumpam grįžo į Lietuvą pasidalyti savo žiniomis. Naujos technologijos atsinaujinančios energijos srityje, pasak jo, sparčiai žengia į priekį, nepasinaudoti jomis atnaujinant namus būtų klaida. Juolab kad įrengti saulės baterijas – sąlyginai nebrangu.

Olandija, nusižiūrėjusi į Vokietijos modelį, dosniai paremia pasitelkiančiuosius saulės energiją, galvoja taikyti įvairias mokesčių lengvatas.

Geoterminis šildymas taip pat labai sparčiai išplito Nyderlanduose. Valstybė netrukus nustojo teikti paramą šiai sričiai, nes ir be pagalbos iš šalies investicijos į tai greitai atsiperka.

Vėjas – mažiau efektyvus

W.Vijfwinkelis spėja, kad ateityje išplis individualios jėgainės, aprūpinančios namus elektra ir šiluma. Keli tūkstančiai tokių jėgainių jau yra įrengta olandų namuose.

"Neigiamą įtaką daro klimato kaita, esame energetiškai priklausomi nuo Rusijos. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, problema dar paaštrės. Lietuva, taip pat kaip ir Europa, sieks mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir bus priversta naudoti alternatyvius energijos šaltinius", – dienraščiui kalbėjo svečias.

Modernizuojant namus galima pasitelkti ir vėją, tačiau, W.Vijfwinkelio pastebėjimu, prie daugiabučio namo įrengtas vėjo malūnas parūpintų ne tiek daug elektros energijos, lyginant su tuo, kiek reikėtų investuoti į įrangą. Racionaliausia vėjo jėgaines įrengti vėjuotose, pajūrio zonose.

Blokiniai namai – ilgaamžiai

Ar verta investuoti pinigus atnaujinant senus, stambiaplokščius namus? Galbūt geriau juos nugriauti ir pastatyti naujus? W.Vijfwinkelis su tokiu veiksmų scenarijumi kategoriškai nesutinka.

"Taip daroma Rusijoje. Pastatę namą ir pamatę, kad jis ne itin geras, nugriauna ir stato kitą, ne ką geresnės kokybės. Manau, kad Lietuvos daugiabučiai namai tarnaus dar šimtą metų, jų konstrukcijos yra pakankamai tvirtos. Tereikia juos išties kokybiškai atnaujinti, kitaip tariant, įvilkti į naują voką ir būstas bus patogus ir gražus", – tikino pašnekovas.

Pasak eksperto, stambiaplokščių namų yra ir Nyderlanduose, tad šie namai taip pat yra renovuojami.

Stambiaplokščiai namai, dar vadinami paneliniais arba blokiniais, dažnai pasižymi prastu dienos apšvietimu. Tai, W.Vijfwinkelio nuomone, ne kliūtis – langus galima padidinti, tai ir daroma Olandijoje.

W.Vijfwinkelis atkreipė dėmesį, kad modernizuojant senus namus labai svarbu nepamiršti ventiliacijos. Daugelyje Lietuvos senųjų daugiabučių butai vėdinasi per vonios, tualeto ir virtuvės patalpose esančias angas, kurios išeina į bendrus vėdinimo kanalus. Jei remontuojant namą šie kanalai panaikinami, būtina įrengti kitą ventiliacijos sistemą.

Be to, seniau langai ir sienos buvo nesandarūs, tai atstojo natūralią ventiliaciją. Visa tai užsandarinus – gali kilti problemų dėl drėgmės, įsimesti pelėsis ir gyventi tokiose patalpose taps kenksminga.

Naujas finansinis modelis dar kuriamas

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta

Suburta darbo grupė parengė siūlymus, kaip galėtų veikti naujasis daugiabučių namų modernizavimo finansavimo modelis. Pagrindinė idėja – kad gyventojams su paskola nereikėtų mokėti daugiau, nei iki tol jie mokėjo už šildymą. Siūloma įkurti apyvartinį fondą, kurio lėšos būtų skiriamos kaip lengvatinės paskolos ilgam laikotarpiui su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Šioms lėšoms administruoti ketinama pasirašyti sutartį su Europos investicijų banku. Dar siūloma teikti iki 15 proc. valstybės finansinę paramą.

Seimui priėmus įstatymų paketą, bus kuriamas konkretus modelis, pagal kurį bus įgyvendinami namų modernizavimo projektai. Tada gyventojai bus kviečiami rengti naujus investicinius projektus. Tikimasi, kad tai bus galima daryti jau nuo liepos mėnesio.

Visi būsto modernizavimo projektai, rengti pagal seną finansinį modelį, yra pakviesti pasirašyti valstybės paramos sutartį ir jie galės įgyvendinti namo atnaujinimo projektus pagal seną modelį. Šiems būstų savininkams bus teikiama iki 50 proc. finansinė parama. Tokių projektų – apie 200 visoje Lietuvoje. Anksčiau jie negalėjo būti pradėti įgyvendinti, nes nebuvo skirta pakankamai lėšų valstybės biudžete, dabar šiems visiems projektams lėšų užteks.

Tie, kurie investicinius projektus parengė anksčiau ir negalėjo įgyvendinti pernai – tam tikra prasme išlošė, nes statybos darbų kainos dabar yra sumažėjusios, konkursuose tarp potencialių rangovų didelė konkurencija.

Dokumentų parengimas gana greitas ir paprastas, didžiausia problema ir ilgiausiai užtrunkanti procedūra – gyventojų sutarimas.

Specialistų skaičiavimais (vadovaujantis 2007–2008 m. statybos darbų kainomis), vidutinė investicija į vidutinį daugiabutį namą apšiltinus sieną, stogą, pakeitus langus, įstiklinus balkonus, sutvarkius šildymo sistemas, atsiperka vidutiniškai per 19 metų, energijos suvartojimas sumažėja vidutiniškai 50 proc. Atsižvelgiant į valstybės paramą, mažėjančias statybos darbų kainas, gyventojams atsipirkimo laikotarpis turi dar sutrumpėti. Be to, žmonės gauna ne tik finansinę naudą, bet ir didesnį komfortą.

Gyventojų patirtis

Kaunietė Laima Klikūnienė:

Mano butas – 46 kv. m ploto. Praėjusią žiemą šildymo kaina 1 kv. m neviršijo 2 litų, tai yra, apie 100 litų. Mūsų namą valdo bendrija, jis tvarkosi, taigi ir anksčiau šildymo kaina buvo gana nedidelė – maždaug 3 litai už 1 kv. m. galbūt mūsų name gyvena šviesesni žmonės ir buvo aišku, kad sutaupyti galima tik apšiltinus namą.

Radiatorius žmonės pasikeitė patys, magistralinius vamzdynus pakeitė per modernizaciją, atnaujino šilumos mazgą. Žiemą buvo net per daug šilta. Kad neužpultų pelėsis, langus visą laiką laikome ne aklinai uždarytus, o minimalaus vėdinimo padėtyje.

Mano butui modernizavimas kainavo apie 15 tūkst. litų, tiesa, mes suspėjome į traukinį, kai valstybė padengė 50 proc. išlaidų. Aš ėmiau paskolą 10 metų, savo grynų pinigų neįdėjau. Per mėnesį dabar moku 80 litų paskolą ir apie 50 litų palūkanų. Tai nemažai, tačiau aš žiūriu į tolimesnę ateitį. Manau, kad modernizavimas buvo labai geras pasirinkimas. Ateityje namą vis tiek reikės atnaujinti, dėl to ryžomės šiam projektui.

Vilnietė Inga Garnytė:

Mūsų namas vis dar atnaujinamas, renovacija turėtų būti baigta šią vasarą. Už namo sienų apšiltinimo darbus mokėjome nustatytą sumą iš karto. Mūsų butui, kuris yra 97 kv. m ploto, tai kainavo apie 10 tūkst. litų, likusią dalį – apie 50 proc. padengė valstybė.

Kadangi tik pusė namo sienų buvo apšiltinta iki šildymo sezono pradžios, tad dar negalėjome pajausti renovacijos privalumų. Tačiau mokesčiai už šildymą, lyginant juos su praėjusio sezono mokėtomis sumomis, padidėjo neženkliai, nors žinome, kad šildymo kainos Lietuvoje pastarąją žiemą išaugo beveik dvigubai. Kita vertus, namo apšiltinimo darbai kainavo tikrai daug.

Mano nuomone, norint maksimalaus šilumos taupymo efekto, renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus turėtų būti privaloma ne tik apšiltinti namo sienas, kaip yra daroma name, kuriame mes gyvename. Turėtų būti tvarkomas bei šiltinamas stogas, remontuojamos laiptinės, keičiama šildymo sistema į tokią, kad kiekviename bute būtų galima reguliuoti temperatūrą. Dabar mūsų name temperatūra nustatoma visam namui, neįmanoma užtikrinti vienodos temperatūros visiems butams.

Pirmos laiptinės gyventojams karšta, o paskutinėje laiptinėje temperatūra dažnai vos siekia 18 laipsnių. Nepaisant to, už šildymo paslaugas mokame vienodai. Suprantu, kad tokia visuminė namo renovacija kainuotų kelis kartus brangiau ir Lietuvos žmonės nepajėgtų tiek mokėti. Tačiau Vyriausybė, stabilizavusi padėtį Lietuvoje, su ES fondais privalėtų imtis šios finansinės atsakomybės.

Klaipėdietis Vladislavas Vetta:

Esu daugiabučių namų savininkų bendrijos "Ramuma" pirmininkas. Nutarę modernizuoti savo 6 butų, 1933 m. statybos namą, reikalingus dokumentus Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai pateikėme dar 2006-aisiais. Tačiau renovacijos imsimės tik dabar – valstybės paramos teikimo sutartis buvo pasirašyta prieš gerą mėnesį.

Mums buvo pritaikytas kompromisinis variantas – bus kompensuojama pagal namo naudingojo ploto kvadratūrą. Kadangi mūsų namas nedidelis, 436 kv. m naudingojo ploto, gausime maksimalią kompensaciją – 250 litų už 1 kv. m. Dar 12,5 tūkst. litų paramos turime gauti iš savivaldybės. Todėl pagal parengtą investicinį projektą, apie 45 proc. išlaidų bus padengta.

Jei namą pavyktų renovuoti už 250 tūkst. litų, gyventojų pečius užgultų apie 130 tūkst. litų išlaidų. Kadangi visi 6 butai po 3 kambarius yra panašaus ploto, kiekvienam būstui tektų maždaug po 20 tūkst. litų. Mūsų namas, esantis uostamiesčio centre, bus modernizuojamas iš esmės – pradedant langais ir baigiant sienomis, stogu bei šildymo sistema.

Mūsų investicinis projektas – bemaž trejų metų senumo, tad norėjome jį pakoreguoti pagal dabartinius medžiagų įkainius. Tačiau mums neleido, tik išgirdome: "Pridavėte, ir viskas."

Nepalanki ir bankų politika. Tuo metu, kai paskolas dalijo bankai, paramos nedavė valstybė. Kai valstybė ėmė skirti paramą, nebeduoda paskolos. Viename banke tiesiog buvo pasakyta, kad direktorių taryba nusprendė daugiabučių namų savininkų bendrijoms paskolų neduoti. Bijau, kad galiausiai namo gyventojams gali tekti verstis savomis lėšomis.

Kiek sutaupysime šaltuoju metų laiku kol kas negalėčiau pasakyti. Girdėjome, kad gyvenantieji renovuotuose namuose už šilumą moka bent tris kartus mažiau.

Skaičiai

Lietuvoje yra daugiau nei 800 tūkst. butų,

daugiau nei 38 tūkst. daugiabučių namų:

26 proc. pastatyti iki 1960 m.

65 proc. pastatyti 1960–1990 m.

9 proc. – po 1990 m.

Valstybių teikiama parama daugiabučiams namams modernizuoti:

Lietuva – iki 50 proc.

Vengrija – iki 30 proc.

Lenkija – iki 20 proc.

Estija – techninės dokumentacijos parengimas

Latvija – neremia

Vokietija – iki 10 proc., dengiamos palūkanos

Olandija, Danija – iki 50 proc., jei pasitelkiama alternatyvi energetika

Laukiantys projektai

Šiuo metu yra pasirašyta 190 sutarčių dėl valstybės paramos teikimo būstui modernizuoti

15 bendrijų paprašė atidėti projektų įgyvendinimą

10 bendrijų atsiėmė paraiškos dokumentus motyvuodami sunkia ekonomine padėtimi