Šią darganotą liepą ne tik lauke, bet ir šiltnamiuose augantys pomidorai negali normaliai derėti: lapai keičia spalvą ir raitos, nes stinga trąšų.

Jei šiltnamyje derančių pomidorų lapai pasidarė dėmėti, agrarinių mokslų daktarė Genovaitė Visockienė pataria purkšti lapus "Kemira Ferticare" trąšomis ir magnio sulfato tirpalu: 100 g magnio sulfato ir 50 g "Kemira Ferticare" trąšų ištirpinti dešimtyje litrų vandens. Šiuo trąšų tirpalu nupurškus augalus, dėmės po savaitės turėtų išnykti.

G.Visockienė primena, kad trūkstant mikroelementų, boro, pomidorų lapai riečiasi į viršų, sukasi į vamzdį, jauni lapai pašviesėja, augalai mažiau žydi. Tokiu atveju patariama į jau minėtą trąšų tirpalą įmaišyti vieną gramą boro rūgšties.

Jei ant pomidorų lapų atsirado tik smulkių šviesesnės ir tamsesnės žalios spalvos dėmelių arba jie sukasi į vidų, patariama pomidorus nupurkšti tokiu tirpalu: du litrus lieso pieno sumaišyti su žiupsneliu (ant peilio galo) kalio permanganato, šaukštu "Kemira kombi" trąšų ir aštuoniais litrais vandens. Geriausiai purkšti ūkanotą dieną arba rytą.

Šis tirpalas tiks ir kaip profilaktinė priemonė nuo ligų. Per lapus pomidorus tręšti tikslinga iki pat jų derėjimo pabaigos, o per šaknis reikia baigti tręšti likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo.

Jei šiltnamyje susidarė per didelė drėgmės koncentracija, krinta žiedai. Jei grunte daug azoto ir mažiau kalcio arba druskinga dirva (taip atsitinka, kai daug metų nekeičiama šiltnamio vieta), lūžta pomidorų kekės.

Pomidorų derlių pagausins papildomas anglies dvideginio kiekis. G.Visockienės teigimu, mažuose šiltnamiuose anglies dvideginio kiekį ore galima padidinti užraugus šiltnamyje mėšlo, pabėrus prie augalų komposto su šiaudais ar tiesiog mėšlo.

Lapus geriausia nupjauti peiliu, paliekant 1–2 cm kotelį, nei nulaužti prie pat kamieno (pro didesnę žaizdą didesnė tikimybė užsikrėsti kekeriniu puviniu). Sunokus antros kekės vaisiams, jos apačioje esantys lapai taip pat pjaunami. Svarbu žinoti, kad po kiekviena vaisine keke turi likti du trys lapai.

Labai lapuotų pomidorų viduryje lapai kartais pradeda gelsti. Taip atsitinka iš dalies dėl blogos oro cirkuliacijos. Dėl šios priežasties jie gali susirgti, nokinti mažesnius vaisius. Tačiau negalima per savaitę nuo augalo pašalinti daugiau kaip 3–5 lapus, nes susmulkės vaisiai, sumažės derlius. Genint ant augalo turi likti ne mažiau kaip 15 lapų (tiek jų turi vidutinio aukščio veislių pomidorai). Privalu nupjauti tik pageltusius, ligotus, žemę siekiančius lapus.

Negalima pamiršti genėti pomidorų pažastų ūglių – jie neturi užaugti ilgesni nei 5 cm. Norint gauti didesnį derlių, pomidorai formuojami su dviem trimis stiebais. Paskutiniai pomidorų vaisiai bus stambesni rugpjūčio pradžioje nuskynus pomidorų viršūnes ir virš paskutinio žiedyno palikus du tris lapus. Verta įsidėmėti, kad pomidorai negenimi laistymo dieną.

Kova su įkyriais kenkėjais

Nors šiemet ir nepalankios sąlygos amarams plisti, tačiau žalias ir juodas jų kolonijas galima pamatyti ant įvairių dekoratyvinių bei vaisius nokinančių augalų.

Amarų vislumas yra stulbinantis. Kovoti su jais padeda boružės, zylės, kielės, kalviukai, pečialindos ir kiti paukščiai, tačiau vien šie talkininkai neišgelbės sodo ir daržo gėrybių nuo amarų.

Nuo amarų apsisaugoti padeda sėjomaina bei chemikalai. Pastaraisiais naikinami ant vaismedžių šakų žiemojantys amarų kiaušiniai. Specializuotos parduotuvės "Žalioji stotelė" vedėja Daiva Rudziavičienė patarė, kad žiemojančius ant vaismedžių šakų amarus gerai naikina biologinis preparatas nimazalis. Tai augalinės kilmės priemonė, efektyviai naikinanti augalų kenkėjus.

Amarams naikinti tinka ir cheminės priemonės – aktara, decis, fastakas, karate. Specializuotos parduotuvės siūlo ir kitokių specialių purškiamųjų cheminių ir biologinių preparatų.

Biologas Algirdas Mackevičius kovai su amarais yra išradęs savos gamybos natūralius augalinius ekstraktus. Puskilogramį sukapotų česnakų žiedų stiebų reikia suversti į kibirą vandens ir palikti nakčiai. Rytą nukošti, įpilti porą šaukštų žaliojo muilo, išmaišyti ir tokiu mišiniu šluotele apšlakstyti amarų alinamą augalą. Po dienos procedūrą pakartoti – amarų beveik neliks.

Kopūstinius amarus galima įveikti pomidorų lapų ištrauka. Reikia kilogramą pomidorų lapų susmulkinti, užpilti dešimčia litrų vandens. Po paros nukošti, pridėti du šaukštus specializuotuose parduotuvėse parduodamo vadinamojo žaliojo muilo, pripilti vandens iki dešimties litrų ir purkšti kopūstus, žiedinius kopūstus, brokolius bei kitus kryžmažiedžius augalus. Ši trauktinė naikina ir kopūstinių baltukų vikšrus, tačiau netinka pomidorams, bulvėms ir ankštiniams pipirams.

Ne mažiau nei amarai, sodybų šeimininkus kamuoja įkyrios skruzdės. Pakeisti skruzdžių kelius galima senomis liaudiškomis priemonėmis: ant skruzdžių takų padėti nulaužtų ir patrintų tarp pirštų (kad kvapas būtų stipresnis) pomidorų šakelių, berti druskos ar susmulkintos rašomosios kreidos.

Naikinant tik purškiamais cheminiais preparatais, skirtais skruzdėms, sumažės skruzdžių darbininkių. Tačiau jų motinėlė pradės dėti dar daugiau kiaušinėlių, kad papildytų skruzdžių pulkus, nešančius jai maistą.

Patikimesnis būdas – įpurkšti į skruzdėlyno angas stipraus cheminio preparato skiedinio, skirto augalų apsaugai nuo kenkėjų. Šiai procedūrai verta nusipirkti nedidelę medicininę klizmą.

Gyventojai tvirtina, kad bene efektyviausia ir paprasčiausia kovos priemonė – sausi boro milteliai, kurių galima įsigyti vaistus gaminančiose vaistinėse. Šiuos miltelius reikėtų sumaišyti su cukraus pudra (1:1) ir paberti šalia skruzdėlyno nelietingą dieną. Šį nuodą skruzdės, perduodamos viena kitai, nuneš į pačią skruzdėlyno gelmę, kur saugiai gyvena jų motinėlė.