Kai kurios sodininkų bendrijos ištiesta ranka nelaukia, kol valdžia jomis pasirūpins. Iniciatyvūs sodininkai savo jėgomis sprendžia vieną problemą po kitos.

Paramos sulaukė apšvietimui

Viena didžiausių Vilniaus mieste – apie 300 sklypų turinti "Pramonės darbuotojų" sodininkų bendrija šiemet minės 50-metį. Kadangi joje apie 80 proc. sklypų virto gyvenamosiomis sodybomis, bendrijos pirmininko Gintaro Gruodžio teigimu, yra visuotinis noras turėti miestui prilygstančias gyvenimo sąlygas. Tačiau kol kas už tai, kad atsirastų patogumai, gyventojai moka patys.

Su Vilniaus savivaldybe bendrija tarėsi dėl centralizuotų nuotėkų, geriamojo vandens sistemų įrengimo, tačiau sumanymas nepavyko. Mat vien projekto parengimas esą būtų kainavęs apie 160 tūkst. litų, o prisidėti pinigais savivaldybė pareiškė neturinti lėšų.
"Mes įsikūrę idealiai – netoli bendrijos yra vandenvietė, šalia sodų praeina miesto kanalizacija", – šiais privalumais valdžią mėgino įkalbėti G.Gruodis.

Geriamojo vandens problema jau išspręsta kitu būdu. Bendrija iškasė bendrus giluminius gręžinius, tad net karščiausiomis vasaromis geriamojo vandens nepristinga.

Nuotėkų sistemomis, kad būtų atvestos gamtinės dujos, rūpinasi kiekvieno sklypo savininkas individualiai.

Bendrija, rinkdama nario ir kitus mokesčius, per metus sukaupia apie 170 tūkst. litų fondą, kurį panaudoja infrastruktūrai plėtoti.

Didžiausias bendrijos laimėjimas – pagrindinės gatvės apšvietimas. Parengus projektą, sąmata siekė 360 tūkst. litų. Lėšos šiam projektui  įgyvendinti buvo kaupiamos dvejus metus. Paskelbus darbų konkursą, atsirado rangovas, kuris pasiūlė juos atlikti už 168 tūkst. litų. Vėliau didelę dalį lėšų kompensavo miesto savivaldybė.

Pasiekimu, kad būtų išvežamos šiukšlės, bendrijos pirmininkas taip pat negali nepasigirti. Susitarus su įmone, ši pastatė atliekų surinkimo konteinerius. Jie aptverti ir tvarkomi, neskęsta šiukšlių kalnuose. Be to, bendrija kiekvieną pavasarį skelbia talką ir suburia gyventojus tvarkyti ne tik savo aplinką, bet ir mišką.

Pradėjo nuo užrašų

Miestuose ir priemiesčiuose įsikūrusios sodininkų bendrijos pamažu virsta gyvenvietėmis, tačiau daug į jas persikėlusių gyventojų priversti individualiai spręsti geriamojo vandens, kanalizacijos ir kitokias problemas. Kai kurios sodininkų bendrijos, turinčios iniciatyvius vedlius, pamažu apsirūpina miestams būdingais patogumais.

Kartais reikia ne didelių investicijų, o gebėjimo išreikalauti to, kas priklauso. Būna, kad rezultatų duoda ne valdiškų ir privačių institucijų slenksčių mynimas, o pačių žmonių geranoriškumas, vienybė ir supratimas, kad į savo gyvenimo sąlygas investuoti verta.
Žinomas Lietuvos televizijos veidas Juras Jankevičius, Kauno rajono "Lepšiškių" sodininkų bendrijoje gyvenantis šiltuoju metų laiku, nusprendė tapti bendrijos valdybos nariu ir žeria įvairias idėjas, kaip patobulinti gyvenimą ir vasarojimą apie 200 sklypų turinčioje bendrijoje. Juolab kad apie 30–40 namų žmonės gyvena nuolat.

"Kai ką jau ėmėme ir padarėme. Pas mus rasite ir gatvių pavadinimus, ir atitinkamus namų, o ne senuosius sklypų numerius ant kiekvieno namelio", – vieną geriausiai pastebimų darbų įvardijo pašnekovas.

Tiesa, kiek anksčiau buvo pasirūpinta, kad prie pagrindinio kelio būtų pastatytas kelio ženklas, nurodantis kryptį į Lepšiškius. J.Jankevičius įsitikinęs, kad žinomumas, savotiška bendrijos reklama rimtai padeda sprendžiant įvairius klausimus.

Kaip kitos sodininkų bendrijos galėtų tai pasiekti, jis neatskleidė: "Reikia skaityti Vyriausybės nutarimus, juose aiškiai parašyta, kur kreiptis". Apskritai J.Jankevičius patarė sodų bendrijų vadovams "skaityti popieriukus", tada galima kažką pasiekti. Vien iniciatyvių žmonių triūso negana.

Savivaldybė sodus ignoruoja

Pasak J.Jankevičiaus, nuo 2009 m. sodininkų bendrijos yra pripažintos gyvenamosiomis teritorijomis, tačiau Kauno rajono bendrajame plane sodininkų bendrijų teritorijose vystyti infrastruktūrą nenumatyta.

"Kaimas, kuris yra šalia sodininkų bendrijų, kad ir nedaug, bet gauna lėšų infrastruktūrai plėtoti iš seniūnijos. Sodininkų bendrijoms, kuriose jau gyvena tūkstančiai žmonių, neskiriama jokių lėšų", – apmaudo neslėpė kaunietis. Jo įsitikinimu, sodininkų bendrijos yra tokios pačios gyvenamosios teritorijos kaip bet kuris kitas netoli Kauno esantis miestelis. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad sodininkų bendrijoms neprieinama ir ES parama pagal "Leader+" programą.

Centralizuoto geriamojo vandens tiekimo, bendros nuotėkų sistemos "Lepšiškių" sodininkų bendrijoje nėra. Nuolatiniai gyventojai skatinami kooperuotis ir kasti vandens gręžinius, statyti nuotėkų valymo įrenginius. Tačiau bendrijos atstovas pripažįsta, kad neužteršta aplinka rūpinasi ne visi bendrijos nariai.

J.Jankevičiaus vertinimu, bendrijos galios ribotos, ji viso labo turi teisę teikti paslaugas. Pavyzdžiui, išaiškinusi elektros vagį, bendrija neturi teisės jo bausti.

Yra sklypų savininkų, kurie nestoja į bendriją, nesudaro sutarties dėl bendro naudojimo objektų, nemoka mokesčių, tačiau naudojasi bendra laistymo vandens sistema, kita infrastruktūra. Bendrija negali priversti tokio žmogaus laikytis teisės aktų. Vienintelis kelias – paduoti į teismą. Tačiau norėdama tai padaryti bendrija susidurtų su daugybe sunkumų, kad ir išsiaiškinant tokio asmens duomenis, deklaruotą gyvenamąją vietą.
J.Jankevičius priėjo išvadą, kad toks darinys kaip sodininkų bendrija yra atgyvenęs ir nereikalingas. Vadinamųjų sodų teritorijos, jo įsitikinimu, turėtų veikti kaip gyvenvietės, o bendro naudojimo objektais turėtų rūpintis administratorius.

"Lepšiškių" bendrija nusprendė nedalyvauti jokiuose sodininkų  susivienijimuose, nes kelių šimtų litų dydžio nario mokestis neatsiperka. "Mus tenkina pusėtina tvarka, kurią susikuriame patys. Problemas išspręsti padeda ne susivienijimai, o atitinkamas požiūris, žinojimas, ko nori", – tikino pašnekovas.

Pasibaigė elektros vagystės

2006 m pabaigoje "Lepšiškių" sodininkų bendrija išgarsėjo tuo, kad pirmoji šalyje perdavė elektros tinklus elektrą tiekiančiai bendrovei VST. Pinigai, kuriuos bendrijos nariai sumokėjo VST už tinklų perdavimą, jau atsipirko su kaupu.

"Keletą žiemų iš mūsų nebuvo vagiama elektra, už kurią mokėdavome kur kas daugiau, nei reikėjo sumokėti VST. Šios bendrovės meistrų skaičiavimu, anksčiau elektrą vogdavo maždaug kas trečias bendrijos narys", – paaiškino J.Jankevičius. Dabar kiekvienas bendrijos narys turi atskirą elektros skaitiklį ir moka tik už savo sunaudotą elektros energiją, o bendrija atsako tik už elektros įvadą siurblinėje.

J.Jankevičiaus teigimu, lepšiškiečiai elektros tinklų perdavimą vertino kitaip nei dauguma kitų sodininkų, nenorinčių to daryti.

"Vertinome tai kaip verslo sandorį, per derybas pasiekėme abiem pusėms naudingą rezultatą", – pridūrė kaunietis. Pasak J.Jankevičiaus, VST jau atliko nemažai darbų savo lėšomis, kurie pačiai sodininkų bendrijai būtų kainavę gerokai brangiau. Pavyzdžiui, pakeitė dalį elektros linijų, pastatė 25 naujus stulpus. Nuo to laiko nebekyla problemų dėl elektros tiekimo trūkinėjimo, nebereikia mokėti atlyginimo savo elektrikui už tinklų priežiūrą.

J.Jankevičiaus iniciatyva beveik 20 km nuo Kauno nutolusiuose Lepšiškiuose prieinamas kokybiškas ir nebrangus interneto ryšys. Susitarus su komerciniu tiekėju, ant vandentiekio bokšto buvo pastatyta antena, sodininkų bendrijos nariai prie kokybiško bevielio interneto gali prisijungti lengvatinėmis sąlygomis. Kalbamasi ir su kitu tiekėju, kad atsirastų konkurencija.

Rūpinamasi ir sodų apsauga. Prie įvažiavimo kelio į gyvenvietę pasitinka ženklas, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. J.Jankevičiaus tikinimu, pastaraisiais metais stambių vagysčių ar kitokių didelių nusikaltimų bendrijoje neįvyko. Taip yra ir ne be pačių sodininkų pastangų. Pasak bendrijos atstovo, nereikėtų nustebti, jei vietiniai, pamatę nepažįstamą žmogų, teiraujasi, ką jis čia veikia.

Pradėjo nuo susipažinimo

Apie 6,5 tūkst. sklypų turinčioje Klaipėdos rajono sodų bendrijoje "Dituva" bemaž prieš dvejus metus įsikūręs Jonas Baltokas, pats nesitikėdamas, tapo žmogumi, ėmusiu burti gyventojų ir sodininkų bendruomenę. Tam jis pasitelkė šiuolaikinę ryšio ir bendravimo priemonę – internetą.

"Mano tikslas buvo tiesiog sukurti interneto puslapį. Ką nors globalaus nesitikėjau nuveikti, – kuklinosi internetinių svetainių kūrėjas. – Taip jau išėjo, kad ir pats tapau aktyviu bendruomenės nariu."

Pašnekovas prisipažino, kad imtis tokios iniciatyvos paskatino ne tik informacijos stygius apie "Dituvą", bet ir noras surasti bendraminčių, pasidalyti visiems dituviškiams aktualiomis problemomis.

"Dituva" – viena didžiausių sodininkų bendrijų Lietuvoje, tikras skruzdėlynas, neretai kaimynas kaimyno nepažįsta. Galima sakyti, kad susibūrė grupė aktyvių žmonių, kurie sprendžia įvairias problemas, dalijasi idėjomis", – pasakojo J.Baltokas.

Dituviškio sukurtame interneto tinklalapyje sbdituva.lt galima rasti įvairios naudingos informacijos. Pavyzdžiui, visuomeninio transporto, važiuojančio į "Dituvos" sodus, grafikus, sodininkams aktualius kontaktus, žinių apie planuojamus atlikti remonto darbus, šaukiamus susirinkimus, įvairius mokesčius, su sodininkų bendrijomis susijusius teisės aktų pokyčius ir kitų aktualijų.

"Patarimų, kaip auginti daržoves ar prižiūrėti sodą, nėra, nes iš manęs labai prastas sodininkas. Tačiau daug rūpimų dalykų žmonės išsiaiškina per forumą, diskutuodami", – džiaugėsi J.Baltokas.

Drauge šventė Jonines

Gegužės pradžioje startavusį tinklalapį per dieną aplanko 80–90 unikalių lankytojų. Pašnekovo manymu, vargu ar tokiu lankomumu galėtų pasigirti kiti panašaus pobūdžio interneto puslapiai.

"Žinoma, tokio susidomėjimo, kokio tikėjausi, nesulaukiau, bet tai suprantama – ne visi turi galimybę naudotis internetu", – svarstė dituviškis.

Su žmona ir dviem atžalomis "Dituvos" soduose gyvenantis vyras pripažino, kad antrąja Klaipėda tituluojamoje sodų bendrijoje apstu problemų, pradedant šiukšlynais ir baigiant infrastruktūros dalykais, suprantama, kad ne visas jas įmanoma išspręsti pačių dituviškių jėgomis. Tačiau aktyvi bendruomenė – nemenka paspirtis sodininkų bendrijos pirmininkui.

Dituviškiai neseniai įveikė ilgai juos kamavusį vargą. Mat kiekvieną savaitgalį, kai čia vyksta turgūs, norintiesiems pasiekti savo sodą tekdavo gaišti laiką automobilių spūstyse.

"Paprasčiausiai buvo neišspręsta automobilių stovėjimo problema. Aktyvūs gyventojai iškėlė ją ir užaštrino. Išties ji kada nors būtų buvusi išspręsta, tačiau mes šį reikalą tiesiog paspartinome", – sakė J.Baltokas. Sodininkų bendrijos pirmininko iniciatyva turgaus lankytojams buvo surasta vieta, kur jie gali palikti automobilius, užuot griozdinę šalikeles.

Nemenkas paties Jono nuopelnas, kad po daugelio metų "Dituvoje" buvo atgaivinta Joninių šventė. Pašnekovas prisiminė, kad renginio linksmybės subūrė ne vieną šimtą žmonių.

"Daugelis galbūt pasakys, kad nelabai kas pasikeitė atsiradus interneto tinklalapiui, tačiau informavimo, ypač pozityvaus požiūrio formavimo į sodus prasme tikrai pasistūmėjome į priekį. Aš pats, kaip aktyvus gyventojas, esu suinteresuotas, kad mano aplinka nebūtų siejama su asocialiais žmonėmis, kad mano kaimynystė būtų saugi", – sakė J.Baltokas.

Eidigintas Germanavičius, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas

Ar sodininkų bendrijos gali gauti ES paramą infrastruktūros plėtrai? Teoriškai gali, tačiau panašiai, kaip Eglei žalčių karalienei – reikia sunešioti geležines klumpes. Nė viena sodininkų bendrija, nors jos statusas nuo praėjusių metų pabaigos jau prilygsta gyvenvietei, dar nėra gavusi ES paramos. Sodininkai dabar yra lygiateisiai rajono arba miesto gyventojai. Lėšas pagal programą "Leader+"sodininkams gali skirti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, tačiau iniciatyvą turi rodyti savivaldybės. Už infrastruktūros plėtrą teoriškai žmonėms mokėti nereikėtų, nes savo įnašą turėtų įnešti savivaldybė. Ji ir turėtų siūlyti, kurioje sodų bendrijoje kaip gerinti infrastruktūrą. Iki šiol savivaldybės padėti sodininkams noro neparodė. Siūlytas variantas, kad savivaldybės indėlį padengtų patys sodininkai, pritarimo nesulaukė. Koją esą kiša tai, kad sodų bendrijos neturi detaliųjų planų. Kita infrastruktūros plėtros problema yra ta, kad bendrijose yra savavališkai susiaurinti keliai. Norint įvesti bendras komunikacijas, kiltų sunkumų.

Apskritai šiuo metu sodų valdymo struktūroms gresia griūtis, nes dirbantiems pensininkams pensiją norima sumažinti pusiau. Daugelis sodų bendrijų  pirmininkų yra pensininkai, uždirbantys simboliškai. Dirbantys jaunesni asmenys tokio darbo imtis už menką užmokestį nenorės, o sodų bendrijų įstatyme pasakyta, kad jai gali vadovauti tik bendrijos narys. Bendrijose, kurios savo elektros tinklų nėra perdavusios ją tiekiančioms įmonėms, nebebus kas galėtų surinkti iš gyventojų pinigus už sunaudotą elektros energiją. Kils skandalas. Sodininkų bendrijos galbūt norėtų oficialiai tapti gyvenvietėmis, bet kol kas jos tuo nesuinteresuotos, nes padidėtų mokesčiai. Sodo sklypo savininkas gal ir mokėtų juos, jei būtų tikras, kad šie pinigai bus panaudojami infrastruktūrai plėtoti. Tačiau dabartinių gyvenviečių situacija – irgi ne pavyzdinė.

Skaičiai:

Iš viso Lietuvoje yra 1197 sodininkų bendrijos, kiek tiksliai sklypų ir nuolatinių sodo gyventojų – nežinoma. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijoje yra 40 bendrijų, vienijančių apie 25 tūkst. sodų sklypų savininkų.

Šaltinis: Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija