I. Deksnytė: įkurti vaikų darželį – mano gyvenimo iššūkis

Išmoko pasitikėti savimi

Vilniaus universitete baigusi finansų draudimo ir matematikos studijas, 2011 m. I. Deksnytė išvyko į Angliją studijuoti ekonomikos ir finansų magistro Lidso universitete. Baigusi studijas pusantrų metų dirbo pagal specialybę – vienos dujų kompanijos ekonomiste, o vėliau pasiryžo kurti ir savo verslą.

"Man Anglija atidarė visus kelius. Jei ne Anglija, nežinia, ar kažko būčiau pasiekusi – gal dirbčiau Lietuvoje kokiame biure, – sako moteris. – Metai, praleisti ten, mane labai sustiprino. Prieš išvykdama mokytis buvau moksliukė, bet pasitikėjimo savo jėgomis ir savo kompetencija visiškai neturėjau."

Pasak pašnekovės, anglų darbo kultūra kitokia, pagarbiai elgiamasi su jaunais, karjerą tik pradedančiais žmonėmis. Karjeros galimybės buvo geros, tenkino atlygis už darbą, bet Indrei norėjosi kažko daugiau, tiksliau – savo verslo. Ir nebuvo svarbu, kad neturėjo jokios patirties. Ji sugalvojo įkurti Lidse vaikų darželį: parašė verslo planą, kreipėsi į banką, argumentuotai jį pristatė ir gavo finansavimą.

Šeima: dešimtmetį svetur gyvenusi ir dirbusi I.Deksnytė nusprendė grįžti į Lietuvą, o jos dukrai tai – naujas ir įdomus nuotykis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Tiesa, ryžtis šiam žingsniui paskatino ir asmeninė patirtis: moteris jau buvo susilaukusi dukters Mios, išbandė auklių paslaugas, bet jos nepateisino lūkesčių, tad šiek tiek paaugusią leido ją į vietinį darželį. Tačiau ne visos paslaugos, kurias ten gaudavo, moterį tenkino. Kaip pasakoja I. Deksnytė, bene labiausiai jai kliuvo tai, kad tame darželyje, kurį lankė jos dukra, labai mažai dėmesio buvo skiriama maisto, kuriuo maitinami vaikai, kokybei. Tarkime, vaikams duodavo saldžių kukurūzų dribsnių su pienu pusryčiams ar desertinį pudingą pietums.

"Man tai nepatiko. Norėjau, kad mano vaikas maitintųsi sveikai. Vis galvojau – kodėl jie sveikesnio, geresnio maisto negali vaikams pasiūlyti?" – prisimena Indrė.

Labai trūko ir galimybės vaikui dienas leisti ir ugdytis dvikalbėje aplinkoje, o netoliese tokių įstaigų nebuvo. Tačiau tuo metu Lidse buvo nemaža lietuvių bendruomenė, tad moteris sugalvojo atidaryti dvikalbį darželį. Kaip sako, tai buvo savotiškas gyvenimo iššūkis – pabandyti. Pabandė ir padarė – galbūt todėl, kad labai tuo tikėjo.

30 vietų darželis "Domi Domingo" pradėjo veikti 2014-aisiais. Iš pradžių orientavosi į lietuvių bendruomenės vaikus, tačiau lietuviai visų vietų neužpildė, tad tapo atviras visiems – daugiakultūris. Negana to, metams bėgant iš 30 vietų darželio jis išaugo į bendruomenę, vienijančią apie 150 vaikų ir 30 kolektyvo narių. O kad geriau suprastų angliškosios ugdymo sistemos niuansus, pati I. Deksnytė baigė ikimokyklinio ugdymo studijas vietos kolegijoje.

Vėl atrado Lietuvą

Lietuvės verslas jau įsivažiavęs ir įsitvirtinęs rinkoje, ne kartą įvertintas aukščiausiais balais. Svarbus pasiekimas yra 2019 m. Jungtinėje Karalystėje gautas aukščiausias inspektavimo tarnybų (Office for Standarts in Education, Children‘s Services and Skills) įvertinimas – Outstanding nursery (Nuostabus darželis).

Ką Lietuvos darželiuose dažniausiai daro vaikai, jei pradeda lyti? Skuba atgal į patalpas. Mūsų darželyje jie aunasi aulinukus, pasiima indų ploviklio ir bėga šokinėti per putojančias balas.

I. Deksnytei nebereikia pačiai visko prižiūrėti – yra už tai atsakingi žmonės. Tad metus iki pandemijos pradžios ji su dukra gyveno Ispanijoje – analizavo galimybes kažką panašaus sukurti ten. Dar keliavo po pasaulį, o prieš pat karantiną kaip tik viešėjo Lietuvoje. Galiausiai nusprendė čia likti.

"Vėl atradau ir įvertinau Lietuvą, supratau, kad mums su dukra čia labai gera. Jau po poros mėnesių nusprendėme, kad mes niekur nebevažiuosime. Mums patinka čia – kaime, gamtoje, – sako Indrė. – Devynerių dukra Mia čia eina į mokyklą. Lietuviškai ji visada mokėjo, tik kalba šiek tiek su akcentu. Jai patinka Lietuva, ypač dėl to, kad čia yra giminės, draugai, šeima. Mes to neturėjome ilgą laiką. Anglijoje, Ispanijoje turėjome šiek tiek draugų, su kuriais kartkartėmis susitikdavome, bet buvome vienos. O čia ir giminių, ir pusseserių yra."

Negana to, I. Deksnytė nusprendė pamėginti į Lietuvą perkelti angliškąjį ikimokyklinukų ugdymo būdą, kai pirmenybė teikiama ne išpuoselėtai darželio aplinkai, o vaikui visapusiškai lavinti ir savarankiškumui formuoti per įvairias veiklas.

"Anglija yra gana stipri valstybė švietimo srityje, ypač ikimokyklinio, priešmokyklinio lavinimo. Aš patirties per tiek metų sukaupiau gana daug, tad nusprendžiau pamėginti anglų modelį įgyvendinti čia", – sako Indrė.

Dėmesys vaikui – didesnis

Pašnekovė pasakoja, kad Anglijos metodinis dokumentas "The Early Years Foundation Stage" yra privalomas visoms ankstyvojo ugdymo įstaigoms. Jame nustatyti būtini standartai ir principai, užtikrinantys, kad vaikų lavinimasis būtų įvairiapusis ir sklandus. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vaikai būtų pasirengę mokyklai ir įgytų žinių bei įgūdžių, reikalingų mokykloje ir gyvenime.

Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, darželiai yra valstybiniai ir privatūs, bet kaina, kurią tėvams tenka mokėti už vaiko ugdymą, yra beveik ta pati, nes reikalavimai, standartai visiems darželiams galioja tie patys. Inspektavimo tarnyba kartu su nepriklausomais ekspertais stebi, kaip darželiuose yra užtikrinami "The Early Years Foundation Stage" reikalavimai ir teikia ataskaitas apie kokybės ir standartų įgyvendinimą. Pagal jų vertinimus darželiai yra reitinguojami.

Anglai, pasak I. Deksnytės, turi labai stiprią kontrolės struktūrą. Jie tikrina visas sritis – stebi, kaip dirbama su vaikais, koks yra vaikų progresas, kalbina darbuotojus, tikrina žmonių supratimą apie tai, ką jie daro. Tad kiekvienas darželis žino, ką daro gerai, kur reikia pasitempti. O ir tėvai, atvesdami vaiką į darželį, žino, kokios įstaigos stipriosios ir silpnosios pusės, ar jis yra puikus, ar tik geras. Lietuvoje to nėra, darželiai neinspektuojami, nėra kažkokios vertinimo sistemos, kiekvienas dirba, kaip nori. Taip, yra higienos normos, kurių privalu laikytis, savivaldybės kažką tikrina, bet nėra vertinimo mechanizmo, kuris nustatytų – čia yra geras, čia – vidutinis darželis, tas – nuostabus.

Kitas dalykas, moters teigimu, – Lietuvoje gražiai kalba, visi deklaruoja, kad kiekvienas vaikas yra individualus, reikia atsižvelgti į kiekvieną vaiką kaip į asmenybę, negalima sudaryti bendros ugdymo programos ir standartinių veiklų. Visi lyg ir supranta, kad toks požiūris ir lavinimas nekokybiškas. Bet tai – teorija, nes darbuotojų darželiuose yra mažai, su 15–16 ar daugiau vaikų dirba viena auklėtoja ir auklytė, tad sudėtinga atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius.

"Tarkime, mūsų darželio Anglijoje grupėje, kurioje prižiūrimi vaikai nuo šešių mėnesių iki dvejų metų, auklėtoja gali prižiūrėti tik tris vaikus, nuo dvejų iki trejų metų – keturis, o jeigu vaikams daugiau nei treji metai – aštuonis auklėtinius. Kai vienai auklėtojai tenka mažiau vaikų, tada galima kalbėti apie individualius poreikius, ugdymą, skirtingus ugdymo būdus ir intensyvumą. Bet darželis tada turi turėti daugiau darbuotojų, o tai, natūralu, daugiau kainuoja", – sako Indrė.

Kai vienai auklėtojai tenka mažiau vaikų, tada galima kalbėti apie individualų ugdymą, individualius poreikius, skirtingus ugdymo būdus ir intensyvumą.

Ugdo savarankiškumą

Lietuvės įkurto "Domi Domingo" darželio modelio pagrindinis principas – didelis darbuotojų skaičius ir individualus dėmesys kiekvienam vaikui.

Pasak I. Deksnytės, darželyje taikomas momentinio veiklos planavimo principas. Nėra taip, kad nusprendžiama: šiandien sėsime visi ir lipdysime ar kažką piešime. Auklėtoja negali susiplanuoti, kad štai rytoj atėjusi į darbą su vaikais darys tą ar aną, o vakar gal su tuo vaiku kažko nepadarė, tai rytoj padarys. Tikrai ne. Dažniausiai viskas vyksta čia ir dabar, per žaidimą – į ugdymą, žinias. Auklėtojos kiekvieną vaiką stebi, kuo jis tuo metu yra susidomėjęs, ieško būdų prisijungti prie jo žaidimų ir išplėsti vaiko mokymąsi per jo susidomėjimą. Pavyzdžiui, jeigu vaikas žaidžia, kad verda sriubą, auklėtoja gali papildyti jo rašymo įgūdžius padėdama sudaryti ingredientų sąrašą, matematikos įgūdžius skaičiuojant produktus ar gebėjimą komunikuoti paaiškinant ir pademonstruojant draugams, kaip virti sriubą. Jie net gali patys mėginti išvirti sriubą.

"Tas momentinis veiklos planavimas – gana sunkus darbas. Ne visi tai sugeba, nes tam turi turėti nemažai praktikos, auklėtojos turi būti specialiai pasiruošusios, – sako pašnekovė. – Šis metodas leidžia ugdyti vaiką, atsižvelgiant į individualius poreikius. Darželio rutina yra lanksti, nes tarp miego ir valgymo laiko vaikui suteikiama laisvė pasirinkti jį dominančias veiklas."

Deja, Lietuvoje vis dar dažna praktika įtraukti visus vaikus į bendrą veiklą. Nors visuotinai pripažįstama, kad tai negeras ugdymo modelis, nes bendros veiklos nebūtinai yra įdomios visiems vaikams ir iš visos grupės naudą gauna vos keli vaikai.

Anglijos darželyje ugdomas vaikų savarankiškumas, laisvumas, individualumas. Indrė teigia, kad veiklos pradžioje anglės auklėtojos su nuostaba žiūrėdavo į koleges lietuves, kurios paskui vaikus lakstė su šluostėmis rankose. Anglai leidžia vaikams būti savarankiškiems, neskuba jiems patarnauti rišantis batus, rengiantis, valgant ir pan. Darželyje vyrauja laisva atmosfera – vaikas pats sprendžia, ką nori veikti. Jau dvimečiai savarankiškai į lėkštes įsideda ant stalo jiems patiektą maistą. Taip, auklėtojos visada šalia, tačiau jos daugiau stebėtojos, motyvuojančios veikti, kurstančios fantaziją, patariančios, o ne nurodančios, ką veikti.

"Ką Lietuvos darželiuose dažniausiai daro vaikai, jei pradeda lyti? Skuba atgal į patalpas. Mūsų darželyje jie aunasi aulinukus, pasiima indų ploviklio ir bėga šokinėti per putojančias balas", – sako I. Deksnytė.

Dar vienas principas, kurį I. Deksnytė planuoja įgyvendinti ir darželyje, kurį kuria Lietuvoje, – "Free flow", reiškiantis, kad laukas vaikui prieinamas bet kada, išskyrus keletą apribojimų.

Požiūris: "Domi Domingo" darželyje akcentuojamas individualumas, tad jeigu vaikas nenori įsitraukti į bendrą veiklą, jam suteikiama alternatyva. / Asmeninio archyvo nuotr.

"Tai reiškia, kad didžiąją dienos dalį vaikas pats renkasi, kur nori žaisti – lauke ar viduje, – sako pašnekovė. – Įsivaizduokite, kad vaikas yra įsitraukęs į mokymosi-žaidimo veiklą lauke, bet turi ją nutraukti, nes auklėtoja nusprendžia, jog visa grupė eina į vidų. Taip neturėtų būti. Mes vertiname ir skatiname vaikų mokymąsi per žaidimą ir stengiamės minimalizuoti bet kokius trukdžius vaiko veikloje."

Dėl to, ant jos, net Anglijoje ypač aukštai vertinami darželiai, kuriuose kiekviena grupė turi tiesioginį išėjimą į lauko aikštelę, o auklėtojai sugeba pasiskirstyti darbus ir pareigas taip, kad nė vienas vaikas neliktų be priežiūros nei lauke, nei viduje.

Dėmesys saugumui

Indrę kažkada nustebino ir anglų ugdymo sistemos požiūris į vaikų saugumą. Jeigu vaikui, lankančiam darželį, namuose nutinka kas blogo, tyrimas prasideda ne nuo šeimos, o nuo vaiką prižiūrinčių auklėtojų, gydytojų.

Pagal tenykštį požiūrį už vaiką yra atsakinga visa sistema, kurios grandis laiku nepastebėjo, kad vaiko artimoje aplinkoje vyksta kažkas negero. Todėl auklėtojos nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose – mokomos tinkamai reaguoti į įvairias situacijas: pastebėtą mėlynę ant auklėtinio kūno, pasikeitusį jo elgesį ir pan.

Ypatingas dėmesys skiriamas ir pačioms auklėtojoms – jei viena pastebi nederamą kitos elgesį su ugdytiniu, privalo tuojau pat pranešti vadovybei. Jeigu to nepadaro, kaltos būna abi. Nederamas elgesys su vaikais įtraukiamas į renkamą asmens kriminalinę istoriją, o tai užkerta bet kokias galimybes dirbti su vaikais ateityje.

I. Deksnytė pripažįsta – minėtais principais remiantis organizuojamas darbas nelengvas, to reikia išmokti. Todėl ji nori įgyvendinti Lietuvoje ne tik idėją, bet ir patirtį. Planuoja organizuoti mainų programą, kurios metu būtų apsikeičiama auklėtojais su Jungtinėje Karalystėje esančiu "Domi Domingo Day Nursery" darželiu. Taip lietuviai turės galimybę įgyti patirties ir grįžę taikyti ją ugdant Lietuvos vaikus.

"Esu tikra, kad darbuotojų kompetencijos lemia darželio paslaugų kokybę, todėl labai svarbu skirti išskirtinį dėmesį darbuotojų žinioms tobulinti. Patyrę darbuotojai geba identifikuoti kiekvieno vaiko mokymosi žingsnius ir numatyti, kuriose srityse stiprinti jų ugdymą", – sako pašnekovė.