Įsiveisia ir naujuose pastatuose

Specialistų teigimu, viena pelėsio atsiradimo patalpose priežasčių – blogas vėdinimas ir didelė drėgmė. Pelėsis yra parazitinis gyvybingas darinys, kuris dauginasi ore sklandančiomis, bet nematomomis sporomis. Šios, nusėdusios ant paviršiaus, jį infekuoja. Pelėsį naikinti patariama tuoj pat, mat tik tuomet pavyksta išvengti jo paplitimo.

Visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė primena, kad pelėsiai sukelia kvėpavimo sistemos ligas – vienos gali pasireikšti kosuliu, o kitos gali būti labai rimtos. „Be to, pelėsiai išskiria daug alergenų, galinčių sukelti odos, akių, gerklės niežėjimą. Kiek rečiau sukelia ir  nuolatinę slogą ar net sinusitą. O vaikai pelėsiui jautresni, nes jų imuninė sistema dar nėra susiformavusi“, – kalba A. Razmienė.

Pasak Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, pelėsis, esant tinkamoms jam sąlygoms, veisiasi bet kur, net ir naujuose pastatuose, ir bet kada, nes 1 m3 oro yra apie 500 rūšių pelėsio.

„Pagrindinės sąlygos – perteklinė drėgmė ir atitinkama temperatūra. Todėl sakyti, kad renovuotuose, naujuose namuose nėra pelėsio, negalima. Be to, naujuose, ką tik pastatytuose namuose pirmais metais pelėsis kaip tik gali atsirasti greičiau, nes medžiagos, iš kurių pastatytas namas, dar yra drėgnos, neišdžiūvusios. Tad, jei naujame pastate patalpos nebus gerai vėdinamos, pelėsis atsiras iš karto“, – pabrėžia J. Antanaitis.

Vėdinti, teigia technikos mokslų daktaras, nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius, būtina ir žiemą: kadangi pelėsinių grybų sporos yra nepaprastai lengvos, joms reikia ramybės, o vėdinant judantis oras trukdo pelėsiams veistis.

Beje, primena J. Antanaitis, ir vėdinti reikia tinkamai: 5 min. atidaryti visus langus ir sukelti skersvėjį, nes tik šitaip sporos išjudinamos, o iš patalpos pašalinama drėgmė. Pelėsiui atsirasti, pastebi specialistas, padeda ir nevėdinamoje patalpoje augančios gėlės – tada jos išskiria labai daug drėgmės. Be to, primena jis, nereikėtų žiemą ant radiatorių džiovinti skalbinių – tam geriau naudoti specialias džiovyklas.

Gyvybingas išlieka 40–50 metų

Anot Č. Ignatavičiaus, pelėsinio grybai sunaikinti gramdant nepavyks – norint jo atsikratyti, nuo apipelijusio paviršiaus būtina pašalinti sporas. Tai padaryti geriausiai gali specialistai – jie pelėsį naikina ozono dujomis. Kita vertus, pabrėžia ekspertas, net ozonas nepadės, jei pirmiausia nebus pašalinta pelėsio priežastis.

Pagrindinė klaida, kurią daro žmonės, patys namuose naikindami pelėsį, sako J. Antanaitis, gramdyti jį sausą: „Svarbiausia sudrėkinti specialiomis priemonėmis, kurios naikina grybą. Paskui truputėlį palaukti ir tik tada naikinti, kad sporos neišsilakstytų.“

Tiems, kurie nenori naudoti stiprių cheminių medžiagų ar, pavyzdžiui, atskiesto baliklio su chloru, A. Razmienė pataria pelėsį naikinti 3 proc. vandenilio peroksidu, atskiestu actu. Vis dėlto, neslepia ji, pagal instrukcijas naudojamos specialios medžiagos yra efektyvesnės.

Č. Ignatavičius priduria, kad pelėsiniai grybai gyvybingi išlieka 40–50 metų, tad, netinkamai naikinti, jie gali bet kada atsigauti. Tad žmonės, kurių namuose yra pavojus atsirasti pelėsiniams grybams, turėtų įsigyti drėgmėmatį ir matuoti santykinį oro drėgnį. „Pagal higienos normas santykinis oro drėgnis patalpose turėtų būti ne didesnis kaip 60 proc. Tačiau sveikiausias oras tada, kai drėgnumas 40–50 proc. Jei drėgnumas prie atitvarų paviršiaus didesnis kaip 80 proc., atsiranda visos sąlygos veistis pelėsiniams grybams. Tad, jei drėgnis artėja prie 60 proc., patalpą reikia iš karto vėdinti“, – pataria ekspertas.

Beje, priduria Č. Ignatavičius, nevėdinamose patalpose ar naujuose namuose, kur į patalpas išsiskiria statybinė drėgmė, gali padėti ir vadinamasis drėgmės sugėriklis (oro sausintuvas).