Godūs užmojai iš sklypų miesto centre išspausti maksimumą atslūgo nė nepradėti įgyvendinti. Dabar vizijose pastatai mažėja keliskart. Ši tendencija ypač ryški besiformuojančioje naujoje ašyje – Karaliaus Mindaugo prospekte.

„Respubliką“ mažins perpus

Gigantomanija buvo gaji ir sovietmečiu. Tai iliustruoja apleisti masyvūs monolitiniai Kauno statiniai: 14 aukštų, 500 vietų viešbutis „Britanika“ Kęstučio gatvėje, pradėtas statyti 1986 m., ir 11 aukštų, 300 vietų viešbutis „Respublika“ dabartiniame Karaliaus Mindaugo prospekte. Pastarasis pradėjo kilti 1988-aisiais, bet po penkerių metų statyba sustojo ir iki pat šių dienų neatsigavo.

Vaiduokliais virtę gelžbetoniniai milžinai Kauno centro panoramoje metų metus vadinami įvairiais bjauriais epitetais, bet jie ir toliau stūkso nepakrutinami. 2005–2006 m. dar kalbėta apie šių pastatų pritaikymą nemažinant jų apimčių, viešai skelbta apie milijonines investicijas, kurios esą Kauno centrą neatpažįstamai pakeis.

Rožiniai planai, kaip ir daugybė kitų daug žadančių projektų, galima nuspėti, buvo reklaminis triukas siekiant padidinti objekto vertę ir jį parduoti. Vis dėlto šis tas keičiasi – tai ketinimai. Šiuo metu jie rodo gerokai sumažėjusį objektų savininkų apetitą.

Abu nebaigti Kauno viešbučiai – „Respublika“ ir „Britanika“ yra architekto Gintauto Natkevičiaus ir jo komandos akiratyje. Architektas netgi buvo įsigijęs 20 proc. „Britanikos“ akcijų, bet jas jau pardavė. Dabartiniams „Britanikos“ savininkams jis sakė talkinantis rengiant sklypo detalųjį planą.

„Su “Respublika„ irgi dirbu. Be to, šalia jo, gretimoje teritorijoje, perdaromas detalusis planas, irgi truputį konsultuojame rengėjus“, – paaiškino G.Natkevičius, naujai kuriamo „Respublikos“ viešbučio projekto autorius.

Dabartinis „Respublikos“ aukštis – 46 metrai. Pasak architekto, su paveldo institucijomis sutarta, kad pastatas bus pažemintas iki 40 metrų. Kad statinys atrodytų lengvesnis, projekto autoriai siūlo išgriauti vidurinę jo dalį.

Likę du tūriai, žvelgiant iš „Žalgirio“ arenos, atrodytų tarsi du bokštai. Tarp jų atsivertų tarpukariu statyto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pastatas A.Mickevičiaus gatvėje. Ir atvirkščiai: keliaujant iš miesto Centro, betono luitai aklinai neuždarytų vaizdo į krantinę, kaip yra dabar.

Nerealizuoto viešbučio tūris, pasak G.Natkevičiaus, sumažėtų beveik perpus, o vizualiai jis turėtų atrodyti kuo lengvesnis. Pagal dabartinį sumanymą viešbutis liks betoninis, tiesa, fasadas turėtų būti apšiltintas, padidintos langų angos. Numatoma, kad statinio paskirtis nesikeis.

G.Natkevičiaus teigimu, erdvė, atsiverianti priešais Nemuno salą, yra labai svarbi ne tik funkcionaliai, bet ir estetiškai. Gretimoje teritorijoje prie „Respublikos“, arčiau pėsčiųjų tilto, kur anksčiau veikė kepykla, architekto nuomone, galėtų rastis keli statiniai iki 26 metrų aukščio. Šios teritorijos detalųjį planą ir konkretesnius siūlymus rengia bendrovė „Miesto planas“.

Monstrą griaus iki pamatų?

„Dėl “Britanikos„ yra preliminariai susitarta su paveldo atstovais, kad dabartinį nebaigtą statinį griauname, o jo vietoje statome mažesnius, prasišviečiančius tūrius“, – komentavo G.Natkevičius. Jo žodžiais, tiek „Respublikos“, tiek „Britanikos“ savininkai supranta, kad reikia atsižvelgti į miesto poreikius, kad nebūtų baisuoklių. Esą dabar jau vertinamas ne vien pastatų kvadratų skaičius, verslininkams akivaizdu, kad reikia mažinti statinių apimtis ir siekti geresnės kokybės.

Visiškai nugriauti „Respubliką“, rekonstrukcijos projekto autoriaus nuomone, neapsimoka: „Pastatas tinka šiuolaikiniam viešbučiui. Nėra labai daug nenaudingo ploto, kambariai – beveik reikiamo dydžio.“

G.Natkevičius, kaip ir daugelis kauniečių, norėtų žinoti atsakymą į klausimą, kodėl tiek daug kalbama apie šiuos pastatus vaiduoklius, vis kas nors pažadama, bet nieko neįvyksta.

„Kaip niekas nejuda, taip nejuda. Dabar pagalvoju – gerai, kad nejudėjo. Gerai, kad nepradėti grandioziniai projektai, kurie vargu ar būtų kada baigti įgyvendinti. Sumažinus programas, projektai tapo realūs kaip niekada“, – komentavo G.Natkevičius.

Jo įsitikinimu, ekonomikos smuktelėjimas leido įvertinti savo jėgas. G.Natkevičius pasakojo, kad pas jį ateina daug klientų, kurie atsineša iki krizės parengtus maksimalistinius detaliuosius planus. Juose užstatymas – kone per visą sklypą.

„Dabar jie nori statyti tik trečdalį viso to, kas seniau buvo planuota, nebereikia trijų aukštų požeminių garažų, grįžtama prie Kauno mastelio. Manau ir “Pergalės„ koncerno teritoriją lydės ta pati tendencija“, – prognozavo pašnekovas.

Vietoje butų – biurai

Maždaug 1,8 ha ploto užimančių žemės sklypų – Karaliaus Mindaugo pr. 35, 37, 38 ir Spaustuvininkų g. 9 detalųjį planą rengia bendrovės „Miesto planas“ projekto vadovas architektas Evaldas Barzdžiukas . Plane numatyta „Respublikos“ viešbučio rekonstrukcija, administracinių pastatų statyba. Šis planavimo dokumentas turėtų būti svarstomas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje.

„Senos kepyklos pastatai jau išgriauti, taip pat ir platforma prie viešbučio nugriauta. Teisingi buvo paveldo specialistų reikalavimai keisti šio kvartalo struktūrą – atverti iki šiol uždarytą Spaustuvininkų gatvę, atkurti Karmelitų gatvelę“, – pokalbį pradėjo E.Barzdžiukas.

Vadovaujantis rengiamu detaliuoju planu, tarp „Respublikos“ viešbučio ir S.Daukanto gatvės norima statyti biurų kompleksus. „Anksčiau buvo numatyti biurų pastatai su gyvenamaisiais būstais, dabar užsakovai galvoja vien apie biurus“, – pridūrė detaliojo plano autorius.

Pagal dabartinį siūlymą biurų kompleksas būtų iš trijų tūrių: vienas 26 m aukščio, kiti du žemesni. „Kadangi pastatai stovėtų atskirai, visas kvartalas lengviau kvėpuotų. Prieš penkerius metus čia buvo priprojektuota labai daug kvadratūros“, – šyptelėjo architektas.

Atkuriant buvusią Karmelitų gatvelę, atsivers daugiau erdvės prie krantinės, ji bus skirta pėstiesiems. Žmonių srautai galės judėti ties biurų pastatais, o kai kur galbūt bus praėjimo keliai ir po jais. Pirmuosiuose aukštuose bus parduotuvių ar paslaugas teikiančių įmonių.

Formuojasi nauja ašis

„Respublikos“, „Akropolio“ sklypai ir kitos teritorijos Karaliaus Mindaugo prospekte – tai vietos, kur miesto centras prasiveržia prie upės kranto. Kadaise čia veikė žiemos uostas, prie upės virte virė gyvenimas.

„Nemažas viešbutis kartu su “Akropoliu„ ir “Žalgirio' arena garantuotų nemažą žmonių srautą. Jei krantinėje atsiras dar ir biurų pastatų, daugiafunkcių kompleksų, miestas tikrai priartės prie kranto, nepaisant to, kad jis atkirstas magistrale. Tai taps prestižine miesto vieta, bus tarsi nauja ašis", – nedvejoja G.Natkevičius.

Architektas sutinka, kad reikėtų tobulinti tas miesto teritorijas, kurios jau yra urbanizuotos. Jam atrodo nenormalu, kad Kauno miesto centre vidutinis pastatų aukštis yra du aukštai, neskaitant mansardų.

„Kaip buvusiai sostinei – mažoka. Man visada norisi veržlumo. Nematau jokio išskirtinumo, jei stovi koks senas rusų pirklio ar žydų prekybininko pastatas, kuris neturi proporcijų ar kitų vertybių, tačiau jį reikia saugoti kaip didžiausią vertybę. Galbūt, kai prie jo pripranti, nesinori griauti“, – svarstė architektas.

Net Laisvės alėjos prieigose tai, kas yra nevertinga, G.Natkevičius be gailesčio griautų ir statytų modernius pastatus. „Dabar Kauno centras tarsi pyrago biskvitas, be jokių pertepimų ar puošmenų. Kontrasto tarp seno ir naujo nėra, miestas neįdomus. Turi rastis naujų daiktų“, – įsitikinęs jis.

„Stiklainio“ istorija parodė, kad architektai tarsi nemoka projektuoti. Moka! Tik reikia pabandyti vienaip, kitaip. Reikia ir vienokios architektūros, ir kitokios. Kas blogo, kad Senamiestyje atsirado modernus Jėzuitų gimnazijos pastatas?" – retoriškai klausė pastarojo objekto projekto autorius.

Statyti niekas neskuba

Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, Karaliaus Mindaugo prospekte ir netoli jo visokiausių planavimo dokumentų nestinga.

„Visur buvo parengti vienokie ar kitokie teritorijų planavimo dokumentai, tačiau eina laikas, sklypų savininkai pasikeičia, kiekvienas verslininkas turi vis kitokią viziją. Visiems atsibodo vaiduokliai, stengiamės išjudinti šiuos procesus, tačiau viskas priklauso nuo pačių verslininkų. Kaune mažėja gyventojų, matyt, nėra potencialo, o verslininkai skaičiuoja ir todėl savo projektų privengia“, – svarstė N.Valatkevičius.

Jis priminė, kad neišnaudotų vietų Naujamiestyje, Senamiestyje pilna. Anksčiau buvo numatyta Kaune plėtoti linijinius centrus prie centrinių gatvių, dabar vizija pasikeitusi. Didesnis dėmesys skiriamas centrinei miesto daliai.

„Vadovaujantis Bendruoju planu ir visais kitais dokumentais, laikoma, kad miesto centrinėje dalyje yra daug apleistų, neišnaudotų teritorijų, ir naujus objektus reikėtų kurti būtent juose, išspręsti vidines problemas“, – pridūrė N.Valatkevičius.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus

Patvirtinus praplėstas Kauno naujamiesčio apsaugos ribas, Karaliaus Mindaugo prospektas patenka į saugomą teritoriją, o Nemuno sala – vizualinės apsaugos pazonyje. Nauji pastatai Naujamiestyje negali būti aukštesni nei 26 metrai. Tiesa, „Respublikos“ pastatas pastatytas seniau, jam nauji apribojimai negalioja. Vis dėlto savininkai sutiko esamą tūrį šiek tiek pažeminti. Naujų statinių, tikimasi, čia ateityje atsiras ne vienas. Tikrai neleisime daryti kičo. Namų su nendriniais stogais gal nestatysime? Nauja architektūra turi būti nauja, bet ji vis tiek negali disonuoti su aplinka. Itin geras senos ir naujos architektūros pavyzdys – Jėzuitų gimnazijos priestatas, jis tikrai nedisonuoja su aplinka. Tokiu principu galima plėsti teritorijas Karaliaus Mindaugo prospekte.