Tai vienoje, tai kitoje Lietuvos vietoje išdygstančios egzotiškos jurtos neturi nieko bendra su Azijos klajoklių invazija.

Viduje visada gaivus oras

Žemaitijoje ūkininkaujantis Antanas Poška jau spėjo įrodyti, kad mūsų šalyje auginamų avių vilna tinkama ne vien siūlams verpti, apavui velti ar kitai tradicinei produkcijai. Tiesa, Judrėnų ūkininko gaminamomis jurtomis kol kas labiau domisi kaimo turizmo sodybų šeimininkai. Didžioji A.Poškos "vilnonių būstų" dalis iškeliavo į Aukštaitijos regioną.

Tačiau vyras įsitikinęs, jog Lietuvos klimato sąlygomis ekologiškos ir patvarios jurtos gali tarnauti ir kaip būstas.

Vienoje tokioje, stūksančioje Lazdininkų kaime, kaip tik šiuo metu laikinai įsikūrė pradedantys verslininkai. Kaimo turizmu užsiimanti pora, sezono metu jurtą nuomojusi savo klientams, tikino negalį atsidžiaugti dabartine pastoge – joje jauku, patogu, šilta, dėl puikios ventiliacijos oras visada išlieka šviežias.

"Iš pradžių nerimavome, ar ji bus patvari, šilta, kaip atlaikys prastas oro sąlygas. Tie žmonės, kurie jurtą nuomodavosi, pagyrų negailėjo. O dabar ir patys ją išbandėme – gyvename ir džiaugiamės, dekoruojame kaip išmanome", – pasakojo sodybos šeimininkė Ingrida Kelpšaitė.

Pakanka vienos žvakės

Apvalios formos erdvėje, kuri siekia apie 17 kv. m, telpa būtiniausi buities atributai – čia stovi dvigulė lova, spintelė, pora krėslų, stalelis. Nedidelė krosnelė iš akmenų luitų bemat prikaitina jurtą – joje šilta ir jauku kaip kaimo troboje.

Natūrali šviesa į patalpą patenka pro du didelius langus. Sodybos šeimininkai patikino, jog sutemus pakanka pasišviesti vienintele žvake – esą bekampės sienos nelaužo šviesos, o pilkšvas veltinis ją gerai atspindi.

A.Poška neretai sulaukia klausimų, kaip nesudėtingos konstrukcijos statinys atlaiko žvarbius ir lietingus orus. Pasak ūkininko, žieminėje jurtoje, kuriai naudojamas dvigubas veltinis, drąsiai galima gyventi ir šaltuoju metu. Tik nuo liūčių tiek žieminės, tiek vasarinės palapinės sienas bei kupolą papildomai reikia aptraukti kvėpuojančia plėvele ir brezentu. A.Poška džiaugiasi neseniai atradęs ir tobulesnę medžiagą – impregnuotą brezentą.

Ilgus mėnesius jurtoms tinkamo veltinio technologiją gludinęs vyras šypsosi – net baugu skaičiuoti, kiek vilnos buvo sugadinta per tą laiką.

Ūkininko žiniomis, jurtų gamintojų nėra ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse – esą arčiausiai Europoje tuo užsiima čekai, vokiečiai, taip pat prancūzai.

Žinių sėmėsi iš interneto

"Pradžia buvo sunki, buvo daug eksperimentų ir klaidų, sugadintas kalnas vilnos. Visko reikėjo išmokti pačiam, informacijos ieškojau internete. Privargau, kol išsiaiškinau, kaip apsisaugoti nuo lietaus, kokios rūšies avių vilna jurtoms geriausia. Dabar jau galime pagaminti ir ploną, ir storą veltinį. Anksčiau tai nelabai pavykdavo", – prisipažino vyras.

A.Poška prisiminė, jog apie 9 kv. m jurtoms skirto veltinio gabalą anksčiau tekdavę gaminti parą, dabar per tą patį laiką išeina jau trys tokio dydžio lakštai. Pašnekovas skaičiavo, jog žieminei jurtai reikia daugiau nei 100 kv. m, o vasarinei – apie 80 kv. m veltinio. Nesudėtingos konstrukcijos lengvai montuojamam karkasui naudojama eglių mediena.

Ūkininkas atskleidė, jog žieminės jurtos su krosnele kaina siekia apie 10 tūkst. litų.

A.Poškos teigimu, erdvių zonavimo problemą galima išspręsti sujungus keletą jurtų – vienoje galima įrengti miegamąjį, kitoje – svetainę, trečioje – valgomąjį ar kokį kitą "kambarį".

"Žinoma, tai ne pigus malonumas", – šyptelėjo A.Poška.

Vilna išgelbėjo veršelį

Judrėnuose įsigijęs apleistą fermų kompleksą, avininkyste vyras užsiima apie 7 metus. Šiuo metu ūkininkas laiko apie 80 avių, tačiau jų A.Poškos verslui nepakanka – papildomą kiekį vilnos iš kitų ūkininkų judrėniškis gauna mainais į gatavą produkciją.

Pašnekovo teigimu, vietinės rinkos vilna – ne visada nepriekaištingos kokybės, tačiau gaminių įvairovė vyrui leidžia varijuoti. Judrėnų avių ūkyje veltinis veliamas ne tik jurtoms, bet ir antčiužiniams, pagalvėms, apklotams ar liemenėms. Ūkininkui atsikvėpti neleidžia galvoje kirbančios naujos idėjos.

"Norint išgyventi, reikia turėti visą asortimentą. O iš vilnos galima gaminti begalę dalykų. Kuo daugiau šia medžiaga domiuosi, tuo daugiau stebuklingų dalykų sužinau. Ji ne tik šildo, bet ir gydo", – tvirtino pašnekovas.

Vyras prisiminė neseną istoriją, kai veltinio "liemene" išgydė plaučių uždegimu mirtinai susirgusį veršelį. O paliegusį gyvulį, kuriam nebepajėgė padėti jokie vaistai, jį auginęs ūkininkas jau buvo "nurašęs".