Blokiniuose daugiabučiuose užaugo milijonai žmonių įvairiose socializmo palytėtose šalyse. Suvienodinta jų architektūra įgrisusi, beveidė. Slovakų menininkas ragina atsigręžti į praeitį – ant seno daugiabučio stogo užkėlė rąstinę sodybą.
"Socialistiniai urbanistikos projektai sugriovė nuostabų kaimo kraštovaizdį. Aš pats esu tokio utopinio projekto auka. Laimė, turėjau galimybę pro langą matyti Tatrų kalnus. Teko priprasti prie 13 aukštų pastatų proporcijų, o juk prieš tai žmonės gyveno jaukiose sodybose", – savo jausmais viešojoje erdvėje dalijosi slovakų skulptorius Tomašas Džadonas.
Daugiau kaip pusė Slovakijos gyventojų gyvena senuose daugiabučiuose. Pasak skulptoriaus, tai naujosios kartos tėviškė. Menininkas pats užaugo tokiame daugiabutyje, o jo tėvai kilę iš kaimo ir gyveno rąstinukuose. Tad menininkas nusprendė sujungti tradicinę architektūrą su šiandiena, pastatyti paminklą tradicinei slovakų architektūrai.
Išreikšdamas savo skeptišką požiūrį į vyraujančią daugiaaukščių dėžučių architektūrą, menininkas ragina atsigręžti į būstus, kokiuose augo jo tėvai ir seneliai, – tai paprasti, nedideli, humaniški mediniai namai.
T.Džadonas nusižiūrėjo tradicinę Slovakijos kaimo rąstinę sodybą ir perkėlė ją ant 13 aukštų blokinio namo stogo Košicės mieste. Čia sumontuoti trys rąstiniai pastatai. Tiesa, jie tėra paminklas, statiniai neįrengti ir negyvenami, tarp rąstų kiaurymių švilpauja vėjas. Tačiau į šį paminklą galima žvelgti net ir iš tolimų miesto kampelių, nes daugiabutis stovi ant kalvos, nuo jo atsiveria Košicės panorama.
Įgyvendinti sumanymą prireikė ne vienų metų. Vien techninius dokumentus skulptorius tvarkė apie dvejus metus, dar reikėjo gauti namo gyventojų sutikimus, kad ant jų stogo atsirastų savotiška skulptūra. Tad davę sutikimus gyventojai tapo savotiškais skulptūros bendraautoriais. Lėšas autorius rinko iš įvairių šaltinių, taip pat kvietė žmones aukoti, žadėdamas jų pavardes įamžinti ant netradicinio paminklo.
Pasak autoriaus, paminklas turėtų skatinti vietinę bendruomenę domėtis miesto istorija, permąstyti architektūrą, kurioje žmonės dabar gyvena ir galbūt keisti ją ateityje.
Tokią skulptūrą kiekvienas gali suvokti skirtingai. Kai kam tai priešybių sugretinimas, kai kam tradicinės architektūros viršenybė prieš beskonę masinę statybą. Vienus toks derinys šokiruoja, o kitiems, priešingai, galbūt patinka. Mintis susiręsti ant daugiabučio stogo trobelę ir joje gyventi galbūt visai nebloga?
Naujausi komentarai