Kol už lango šalta žiema, ilgą pavasario laukimą padės sutrumpinti žydinčios gėlės. Jų spalvos ir kvapai į namus įneš gaivos bei energijos. Tokiomis savybėmis ypač pasižymi svogūninės gėlės.

Klaipėdos valstybinės kolegijos kraštotvarkos katedros lektorė

Šie augalai yra efemeroidai, jų vegetacija – apie du mėnesius, o po žydėjimo antžeminė jų dalis nudžiūva.

Svogūninės gėlės auginamos lauke, kadangi maisto medžiagas kaupia svogūnėliuose, nesunkiai pražydinamos vazonuose. Jų žiedai nepaprasto grožio, spalvingi, o kai kurių, kaip hiacintų, ir kvapnūs.

Pražydinti geriausiai tinka rytinius hiacintus, narcizus – hibridinius, puokštinius, tuščiavidurius, pilnavidurius, ciklameninius, tulpes – paprastąsias ankstyvąsias, ankstyvąsias pilnavidures, lelijažiedes, Darvino, Greigo, Kaufmano, krokus – auksažiedžius ir pavasarinius, žydres – baltažiedes ir mėlynžiedes, taip pat baltąsias snieguoles.

Į dubenėlius, vazonėlius, gražias dėžutes galima sodinti atskiras gėlių rūšis – krokus, hiacintus, narcizus, tulpes ir kitas. Arba galima sodinti kelias rūšis į didesnius indus, sukuriant įdomias kompozicijas namų ar įstaigų interjerui papuošti.

Tokios kompozicijos pripildys džiugios nuotaikos, praskaidrins net ir niūriausią dieną. Tačiau tai jau reikėjo padaryti rudenį.

Šiuo metu svogūnėliuose jau turėtų būti prasikalę daigai. Kas 10 dienų juos reikia ir toliau tręšti. Kai stiebų galuose susiformuos žiedpumpuriai, vazonus reikės perkelti į dar šiltesnę vietą.

Kaip reikia prižiūrėti pražydusias gėles? Jas būtina laikyti šviesiame vėsiame kambaryje (apie +15 laipsn.) ir toliau nuo radiatorių. Tuomet gėlės ilgiau žydės. Žemę vazonėlyje nuolat reikėtų purenti ir laistyti.

Kartkartėmis vazonėlį derėtų apsukti, kad gėlės stiebtųsi tiesiai, o ne kryptų į langą. Porą kartų patręšti skystomis universaliomis trąšomis. Pražydintos svogūninės gėlės interjerą puoš apie mėnesį.

Ką daryti, kai augalai nužydi? Jei yra galimybė, jų nereikėtų išmesti ir kol dar žali lapai – laistyti. Drėgmė būtina, kad neapmirtų svogūnėliai, kurie turi natūraliai užbaigti vegetaciją. Juos reikėtų atsargiai išimti iš vazonėlio ir apdžiovinti, kai lapai visai nudžiūva.

Rudenį hiacintų, tulpių ar narcizų svogūnėlius reikia pasodinti lauke. Kitą pavasarį jie dar nežydės, nes neturės sukaupę pakankamai maisto medžiagų. Paaugintus lauke juos ir vėl galima pražydinti – hiacintus po metų, o tulpes – po dvejų ar ilgiau.