Išvarginti didelių sąskaitų, senų individualių namų savininkai nesnaudžia ir šiltina išorės sienas. Taupydami jie nesamdo techninių prižiūrėtojų, o statybininkai nesibodi užsakovus maustyti.

Rangovas – fizinis asmuo

Prieš kelis dešimtmečius statyti mūrinukai tapo sunkiu akmeniu po kaklu daugeliui jų savininkų: plotai dideli, o anuomet mūrijant sienas apie šilumos taupymą negalvota. Dabar bene paprasčiausia ir pigiausia išeitis – sienas aprengti polistirenu.

Juozas Mitkus savo rankomis pasistatė dviejų aukštų namą Kauno rajone, tačiau bestatydamas susižalojo ir neteko dalies darbingumo. Vyras apgailestauja, kad dabar pats jau negali imtis statybos darbų, tad pavasariop pradėjo ieškoti, kas apšiltins jo namą.

Patyrusių žmonių, kurie rekomenduotų statybininkus, J.Mitkus neturėjo, tad skambino skelbimuose rastais numeriais. Vyras rinkosi iš trijų kandidatų, mažiausią kainą pasiūlė "gražiai kalbėjęs jaunas vyrukas".

J.Mitkus prisimena, kad iš pradžių vyras pristatė kaip įmonės atstovas, jo vizitinėje kortelėje nurodytas adresas miesto centre, tvarkinga interneto svetainė tarsi rodė, kad firma rimta.

Šiltinimu užsiimantis vyras žadėjo, kad beveik 270 kv. m siekiantis sienų plotas bus apšiltintas už 21 tūkst. litų. "Paskui 500 litų nuleido", – detaliai pasakojo J.Mitkus. Tik vėliau sąmata vėl išaugo dėl esą papildomų darbų.

Žodžiu buvo sutarta, kad rangovas apšiltins sienas 10 cm storio polistirenu, o pamatus – specialiu pamatams skirtu polistirenu, atkasus juos 60 cm žemiau esamo grunto lygio.

Kai buvo pateikta pasirašyti sutartis, paaiškėjo, kad rangovas yra ne įmonė, o fizinis asmuo Mindaugas Pasvenskas, dirbantis su verslo liudijimu. Šios aplinkybės tada J.Mitkus nesureikšmino ir pasirašė. Statybininkų dokumentų, kvalifikaciją įrodančių atestacijų jis nematė.

Darbus stebėjo kaimynai

Pusamžis vyras kadaise įgijo dažytojo specialybę, tad mano, kad šį tą statybose išmano. Į jo kiemą įsikrausčiusių statybininkų darbo spragas J.Mitkus pradėjo matyti kone kiekviename žingsnyje.

Priklijavus polistireno plokštes, jo teigimu, smeiges galima kalti ne anksčiau kaip po 72 valandų. Darbininkai jas esą kalė iškart. Daugiau kaip pusė smeigių nesilaikė, todėl buvo ištrauktos. Kitos smeigės, J.Mitkaus teigimu, buvo kalamos naujoje vietoje, o prieš tai polistireno plokštėse padarytos skylės liko neužtaisytos. "Tai šalčio takeliai", – aiškino vyras.

Analogiškai jis pasigedo atitinkamos izoliacijos tarp polistireno lakštų. "Buvo šnekėta, kad kiekvienas polistireno lakštas bus apipurkštas "Makrofleksu" ir paskui suklijuotas. Jie to nedarė, sudėjo lakštus ir tik po to ant viršaus purškė "Makrofleksą" teigdami, kad putos "nueis į vidų". Kitaip tariant, sandarumo tarp lakštų statybininkai neužtikrino", – pasakojo vyras.

Namo šeimininkas iškvietė vadinamąjį rangovą, su kuriuo pasirašė sutartį. Tuomet esą darbininkai pasitaisė – sandarinimo putų pistoletas buvo įkišamas į tarpą tarp plokščių ir purškiamas. "Kai buvau išvažiavęs, jie vėl dirbo kaip anksčiau. Buvo galima suskaičiuoti vietas, į kurias "durtas pistoletas", – įrodymus matė pašnekovas. Be to, apie statybininkų darbo ypatumus, kai šeimininko nebūdavo namie, jam raportuodavo kaimynai.

Netrukus po to J.Mitkų pradėjo kamuoti mintys dėl pamatų šiltinimo. "Kalbėta, kad pamatai bus atkasti 60 cm gilyn, o iš tikrųjų atkasta vos 30–40 cm. Maža to, statybininkai pamatams šiltinti panaudojo tą patį polistireną kaip ir sienoms. Paaiškėjo, kad specialaus, pamatams skirto polistireno "EPS 100" jie neturi. Jie neklausė manęs, elgėsi taip, tarsi dirbtų savo kieme, ir panaudojo polistireną "EPS 70", kuris pamatams netinka", – skundėsi namo šeimininkas.

Reikalauja likusios sumos

Priekaištų J.Mitkus nestokoja ir vėlesniems darbams. Polistireno plokštės, pasak jo, nutinkuotos atmestinai, palikta daug nelygumų. "Čia ne nutinkuota, o nuterliota", – tvirtino vyras. Ant viršaus tepant vadinamąją mozaiką – spalvotus akmenukus, jo įsitikinimu, matysis kiekviena nelygumo bangelė.

J.Mitkaus įsitikinimu, sienas dar reikėjo glaistyti, šlifuoti. Statybininkai jam pareiškė, kad tai, kas reikalinga, jau atlikta, belieka sienas gruntuoti ir dėti dekoratyvines medžiagas. Namo savininkas prikaišiojo statybininkams ir dėl nekokybiškai apdirbtų angokraščių, kurie į išorę siaurėja ir todėl bus keblumų dedant palanges.

J.Mitkus jau sumokėjo statybininkams beveik 17 tūkst. litų ir, pasiekus šią stadiją, darbai nutrūko. Rangovas reikalauja sumokėti likusią sumą – apie 4 tūkst. litų, tik tada esą užbaigs darbus. Pasak J.Mitkaus, statybininkai grasino, kad nulups polistireną, jei negaus likusios sumos. Galiausiai M.Pasvenskas atsiuntė užsakovui laišką, kuriame įspėja apie sutarties nutraukimą, jei nebus sumokėti likę pinigai.

J.Mitkui nerimo kelia tai, kad už po pinigus buvo nupirktos apdailos medžiagos ir jos yra pas rangovą, gali būti, kad jų jis neatgaus.

Vyras skambino į įvairias tarnybas klausdamas, ką daryti, bet viso labo išgirsdavo: "Žiūrėkite, ką renkatės, kokią sutartį pasirašote." J.Mitkus stebisi: juk statybos darbai – ne gaminys, kurį gali matyti pirkdamas. Kaip įvertinti, ar statybininkai patikimi?

Pradėjo bendrauti paštu

Pasirašytoje sutartyje yra punktas, kad "užsakovas turi teisę darbų eigoje rangovui reikšti pastabas dėl atliekamų darbų, teikti siūlymus", tačiau J.Mitkaus pastebėjimai sutartį pasirašiusiojo M.Pasvensko nesudomino.

"Nesutinkame su jo minimais trūkumais, iš jo juokiasi visas kaimas. Jo nuomonė yra jo nuomonė? Nelabai suprantu, ką jis nori įrodyti?" – "Kauno dienai" telefonu dėstė M.Pasvenskas.

Jis pripažino, kad šiandien statybų rinkoje išties būna defektų, tačiau tik ne minimu atveju. "Aš esu statybos technikas, tikrai viskas įtelpa į normos ribas. Buvo atvažiavę tikrinti ir atestuoti žmonės. Tai tiekėjai, kurie tiekė medžiagas. Jie pasakė, kad viskas normos ribose", – kartojo rangovas.

Užsakovui jis pasiūlė pretenzijas surašyti raštu, šis taip ir padarė. "Tai, ką surašė, nieko nėra. Viskas abstraktu. Tegul konkrečiai parašo, kas negerai. Jei sienos kreivos, tegu parašo konkrečiai milimetrais ar panašiai", – kalbėjo M.Pasvenskas.

Jis taip pat tikino, kad nėra Statybos techninio reglamento, kuris milimetrais nurodytų sienų apdailos kokybę. "Jei žmogus ateina ir matuoja lauko sieną, apie ką mes šnekame? Logiška, kad bus kelių milimetrų paklaida, jau vien polistirenui duodama 5 mm paklaida. Šis žmogus neatestuotas ir jis nesupranta, kas yra gerai, o kas negerai", – aiškino rangovas ir patikino, kad nė vienas kitas klientas nėra išsakęs priekaišto dėl jo atliekamo darbo kokybės.

Paklaustas apie pamatų šiltinimą, jis, nelaukdamas, kol klausimas bus sukonkretintas, atkirto: "Sutartį turite? Perskaitykite ją, viską ten matysite, ką žmonės išgalvoja." Užsakovą M.Pasvenskas pavadino problemišku žmogumi.

Sutartyje rašoma, kad sienos turėjo būti padengtos 10 cm storio "putų polisterolu" (polistirenu), pamatas – 10 cm storio "politeroliu". Pastarajame žodyje greičiausiai padaryta klaida, nors J.Mitkus pamanė, kad yra tokia medžiaga "politerolis". Vadovaujantis sutartimi, rangovas darbus turi atlikti naudodamas savo statybines medžiagas.

Kokia darbus atlikusių darbininkų kvalifikacija, neaišku. "Iš viso dirbame du žmonės, abu turi verslo liudijimus, jokių darbuotojų nėra", – tikino M.Pasvenskas. Darbininkus į savo kiemą įsileidęs namo šeimininkas tvirtino, kad M.Pasvenskas tik retsykiais atvykdavo į statybvietę ir pats nedirbo. Statybos darbus dirbo kiti du vyrai, kurių pavardžių ir kvalifikacijos užsakovas nežino.

M.Pasvenskas mato vienintelę išeitį: "J.Mitkui registruotu laišku yra išsiųstas darbų priėmimo aktas. Kai jis jį pasirašys, kai sumokės likusius pinigus, tada bus dirbama toliau. Viskas nuo jo priklauso."

Didžiausi trūkumai – pamatuose

"Kauno diena" nusprendė išsiaiškinti, ar pagrįsti J.Mitkaus priekaištai rangovams, ar rangovai vis dėlto turėtų taisyti trūkumus? Įvertinti nebaigtus statybos darbus pakvietėme statybos ekspertus Kęstutį Bertešką ir Joną Vingraitį.

Šie apžiūrėję tai, ką įmanoma įvertinti plika akimi, sunkiai atsiduso. Pasak K.Berteškos, namo išorės sienų nelygumai viršija normatyvus ir teoriškai rangovas turėtų tai ištaisyti. Kita vertus, visa tai matyti tik tuomet, kai žiūrima akylai, iš arti.

"Manau, kad namo šeimininkas labai daug dėmesio kreipia į estetinius dalykus – sienos nelygumus, tačiau esminiai turėtų būti techniniai trūkumai. Didžiausia spraga – pamatų šiltinimo darbai. Gali būti, kad, panaudojus ne tas medžiagas ir apšiltinus per mažą jų plotą, šeimininkas nesulauks tokio šilumos taupymo efekto, kokio tikėjosi", – dėstė J.Vingraitis.

Ekspertų aiškinimu, namo pamatai turėtų būti šiltinami ir tinkuojami atskirai nuo sienos, patvaresnėmis medžiagomis. Jie stebėjosi, kad nėra padaryta lietaus vandens nuvedimo, cokolis neatskirtas nuo sienos, todėl pamato sienos gali pradėti drėkti.

Apšiltinimą akimis vertinę specialistai suabejojo, ar sienoms pasirinka šiltinimo medžiaga yra reikiamų parametrų. Neaišku, ar pakanka 10 cm storio lakštų – tam turi būti atlikti skaičiavimai.

Sutartis naudinga rangovui

Nepaisant to, kad matyti statybos darbų trūkumų, surasti teisinį pagrindą reikalauti juos ištaisyti, pasak specialistų, nebus lengva.

Problema slypi dviejuose popieriaus lapuose, tai yra rašytinėje sutartyje, kurioje išdėstytos užsakovo ir rangovo pareigos ir teisės. Ekspertai kone kiekvienoje eilutėje atrado spragų, kurios įgalina rangovą elgtis taip, kaip jam patogu.

Kad į panašias situacijas nepakliūtų kiti patiklūs žmonės, ekspertai pataria nebijoti siūlomą pasirašyti sutartį papildyti. Dokumente turi būti labai konkrečiai išdėstomi darbai, nurodant plotus, dydžius, storius, kitus parametrus, įvardijant, kokių techninių parametrų medžiagos bus naudojamos. Norint sudaryti kokybišką sutartį, geriausia pasitelkti šios statybos darbus išmanantį žinovą, o pasikliauti žodiniais pažadais – šiukštu negalima!

K.Berteška jau daug metų stebisi žmonių logika. Šiuo atveju namo savininkas moka kelias dešimtis tūkstančių litų už statybos darbus, bet nesamdė atestuoto techninio prižiūrėtojo. Tik jis turi teisę reikšti pastabas rangovui, o šis privalo į jas atsižvelgti. Dažnai nutinka taip, kad šitaip taupantieji kelis šimtus ar kelis tūkstančius litų išleidžia kur kas didesnes sumas kovodami teismuose arba tenkinasi nekokybišku rezultatu.

Toliau ieškos teisybės

Yra ir daugiau svertų statybos darbų kokybei užtikrinti. Kiekvienas rangovas, pasak ekspertų, turi turėti atestatus atliekamiems darbams ir Statybos darbų taisykles. Rangovas privalo duoti užsakovui susipažinti su šiomis taisyklėmis, tam tikrus taisyklių punktus galima įtraukti ir į pasirašomą sutartį. Be to, yra nustatyti bendri techniniai reikalavimai šiltinimo darbams, kurių rangovas privalo laikytis, nesvarbu, ar jie įvardyti sutartyje, ar ne.

Vykdant statybos darbus turi būti pildomas nustatytos formos žurnalas, kuriame užsakovas pasirašo ir sutinka arba nesutinka su palaipsniui atliekamais darbais. Taigi, dar esant ankstyvai darbų stadijai galima reikalauti taisyti trūkumus.