Paveikslą menininkas kūrė iš langinių Pereiti į pagrindinį turinį

Paveikslą menininkas kūrė iš langinių

2008-11-17 09:00
Paveikslą menininkas kūrė iš langinių
Paveikslą menininkas kūrė iš langinių / Linos Bieliauskaitės nuotr. Paletė: kiekvienas pastato korpusas nudažytas skirtinga spalva. Pilka simbolizuoja vėją, geltona – smėlį, o žalsva – jūrą.

Buvusių poilsio namų Juodkrantėje rekonstrukcijos ėmusis bendrovė išdrįso įgyvendinti nestandartinį sumanymą – dekoruoti statinio fasadą meno kūriniais.
Įkūnyti projekto plėtotojų "Invalda nekilnojamojo turto valdymas" idėją padėjo vilnietis dailininkas Marius Jonutis, sukūręs originalius piešinius stilizuotoms langinėms.

Nepalieka abejingų

Trijų korpusų pastatas, pavadintas "Jūra, smėlis, vėjas", atitinkamas temas diktavo ir menininkui. Nuo stogo iki pamatų laiptines puošiantys pjaustiniai tarsi pasakoja atskiras istorijas.

"Menininko M.Jonučio mediniai paveikslai – žaismingi, linksmi, neįprasti. Manau, ir eksperimentas, kurį sumanė pastato architektas, pavyko. Iš langinių sudėlioti didžiuliai paveikslai atrodo išties įspūdingai", – mano bendrovės "Invalda nekilnojamojo turto valdymas" projektų vadovas Vilius Skukauskas.

Pašnekovas juokėsi, jog neįprastu fasadu išsiskiriantis statinys jau patraukė ir užsienio turistų dėmesį – Juodkrantės svečiai nepraleidžia progos įsiamžinti milžiniškų paveikslų fone.

"Kai pradėjome montuoti pjaustinius, pas mus ėmė vaikštinėti poilsiautojai, jie klausinėjo, kas juos kūrė, kur tokių būtų galima įsigyti", – prisiminė V.Skukauskas.

Išsaugojo kūrėjo braižą

Klaipėdiečių užsakytas darbas individualiems namams originalius pjaustinius kuriančiam M.Jonučiui staigmena veikiau buvo dėl jo dydžio. Menininko sukurtų paveikslų plotas siekia 356 kv. m, o jeigu išpjaustyti ornamentai būtų sujungti į vieną eilę, ji nusidriektų beveik 15 km.

V.Skukauskas pasakojo, kad galutinį langinių variantą dėl laiptinių konstrukcijos ypatumų pavyko atrasti tik iš trečio karto. Ornamentai pagal M.Jonučio sukurtą šabloną buvo išpjaustyti Kaune.

"Tai jokiu būdu ne štampuotė – visi kreivumai, kurie buvo sumanyti dalininko, tokie ir liko – nenuglostyti, nenudailinti. Antraip jie neatrodytų taip žaviai ir originaliai", – aiškino V.Skukauskas.

Pasak projektų vadovo, pastatas unikalus ir tuo, kad neturi nė vieno stataus kampo. Tai irgi diktavo nestandartinius konstrukcinius sprendimus, jungiant atskirus korpusus į vientisą ansamblį.

Dera prie aplinkos

Natūraliomis medžiagomis, tokiomis kaip medis, klinkeris, keraminės čerpės, siekta ne tik darnos su Neringos aplinka, bet ir jaukumo, šilumos.
Pastatas stūkso vienoje gražiausių Juodkrantės gyvenvietės vietų – buvusiame kurortiniame kvartale. XIX a. pabaigoje čia stovėjo 11 vilų. Išlikusios grupuojasi nedidelėje teritorijoje Miško ir Kalno gatvių rajone.

"Būtent ši kaimynystė lėmė ir mūsų statinio architektūrinę koncepciją. Pagal senųjų vilų statybos tradicijas rinkomės medinius, ažūriniais raižiniais puoštus fasadus, – pasakojo pašnekovas. – Daug kam sunku patikėti, kad vien tokio palyginti nedidelio statinio konstrukcijoms sunaudojome 105 kub. m medienos."

Kainos kandžiojasi

Beveik 900 kv. m komplekse įrengta 12 butų, kurių dydis svyruoja nuo 34 iki 133 kv. m. Šiuo metu juose verda paskutiniai apdailos darbai.

Pustrečių metų vykusių statybų finišas numatytas gruodžio pradžioje. V.Skukauskas pripažino, jog įsigyti būstą šiame apartamentų komplekse – ne pigus malonumas. Kvadratinis būsto metras įvertintas nuo 14 iki 20 tūkst. litų.

Apartamentai siūlomi su visa apdaila, kai kurie jų – ir su baldais bei buitine technika.
Nesuspėję projekto baigti geriausių šalies rekreacinės architektūros kūrinių konkursui, šiemet plėtotojai pripažinimo tikisi tradiciniame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos renginyje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra