Eižėjantis ir trupantis betonas, yranti armatūra. Tokie negalavimai kamuoja ne vieno senos statybos uostamiesčio daugiabučio balkonus. Jų gelbėjimo rūpesčiai – ne kieno kito, o pačių klaipėdiečių reikalas.

Įvertino tūkstančiais litų

Tad ilgainiui tokių pastatų bendraturčiams teks neišvengiamai susidurti su dilema, kur dėti kablelį sprendžiant šių fasado konstrukcijų likimą: atstatyti, negalima nugriauti ar atstatyti negalima, nugriauti.

Galinio Pylimo gatvės 22 namo gyventojai jau padėjo savo "kablelį". Dabar vietoje buvusių 10 įprastinių kabančiųjų balkonų ant fasadinių daugiabučio sienų sumontuoti vadinamieji prancūziški balkonėliai – dekoratyvinės metalo atitvaros.

Šį pastatą administruojančios bendrovės "Paslaugos būstui" vadovė Regina Uznienė neneigė, jog tokį nepopuliarų apsisprendimą gyventojai buvo priversti rinktis dėl finansinių motyvų. Esą buvo apskaičiuota, jog vieno balkono rekonstrukcija visiškai jį atstatant gali atsieiti nuo 6000 iki 10 tūkst. litų.

"Kol iki galo neužbaigti visi darbai, negaliu visiškai tiksliai pasakyti, kiek tai gyventojams kainuos dabar – manau, maždaug trigubai pigiau, nei būtų atsiėję atstatomieji darbai", – palygino R.Uznienė.

Namas tapo it "nudrožtas"

Šiame daugiabutyje gyvenantis floristas Sigitas Kaminskas mano, jog nelikus tradicinių balkonų jo būsto vertė taip pat tapo mažesnė.

"Kai aš pirkau šį butą, žinoma, atkreipiau dėmesį į tai, kad jis su balkonais, nes iki tol gyvenau būste, kuriame jų nebuvo. Man tai buvo šiokia tokia atrakcija", – nusišypsojo pašnekovas.

Vis dėlto S.Kaminskas pripažino, jog mokėti mažiausiai 12 tūkst. litų už dviejų balkonų atstatymą jam atrodo pernelyg brangus malonumas, ką jau kalbėti apie pensinio amžiaus žmones.

"Ko gero, bet kokiu atveju nebūčiau sutikęs mokėti tokių pinigų, tiek neverta – balkonai buvo nedidukai, kaip kišenės, trys žmonės atsistoja ir sausakimša", – pripažino klaipėdietis.

Tačiau jam apmaudu, kad pastatas negrįžtamai prarado savo pirmykštį autentišką vaizdą. Tad S.Kaminsko manymu, prie tokios rekonstrukcijos turėtų prisidėti ir miesto savivaldybė.

"Gal tai ir stalininių laikų namas, bet balkonėliai jam suteikė šarmo. O dabar jis liko toks "nudrožtas", – apgailestavo S.Kaminskas.

Tarnaus ne vieną dešimtmetį

Uostamiesčio bendrovė "Etna", siūlanti įvairius renovacijos, energijos taupymo ir fasadų apsaugos sprendimus pastatams, turi nemenką patirtį rekonstruojant yrančius balkonus.

Prieš trejetą metų įmonė atliko kompleksinį jų atnaujinimą – naujam gyvenimui prikėlė Lietuvininkų aikštėje esančio daugiabučio kabančiuosius balkonus.

Pasak "Etnos" prekybos vadybininko Arvydo Talkačiovo, sudėtingiausia ir buvo atstatyti betoninius elementus – ne tik buvusį jų vaizdą, bet ir kad jie būtų patvarūs.

"Svarbiausia, kad techniniai parametrai tai leido padaryti. Konstrukcijose – daug metalo ir jis buvo stiprus", – aiškio specialistas.

Tačiau "Etnos" atstovas pripažino, jog toks atnaujinimas – gana brangus malonumas.

"Buvo naudojama speciali cementinio pagrindo medžiaga, kuri nėra pigi, bet pasižymi unikaliomis savybėmis. Ji labai patvari, naudojama tiltams, įvairioms atramoms, perdegimams. Ši medžiaga puikiai įkimba į sveiką likusią betoninę dangą, tampa vientisu monolitu. Kainą kelia ir tai, kad darbas yra labai kruopštus, jis atliekamas rankomis, reikia autentiškai atkurti visus lipdinius –žmogus dirba lyg skulptorius. 18 pastato balkonų rekonstrukcija užtruko visą vasarą", – pasakojo A.Talkačiovas.

Pašnekovo manymu, tokiu būdu atnaujintos konstrukcijos turėtų tarnauti ne trumpiau nei jų pirmtakės.

Griauti – kraštutiniu atveju

Vieno balkono rekonstrukcijos savikaina siekė apie 4000 litų. Tačiau aktyviai gyventojų bendrijai šiems bei kitiems pastato atnaujinimo darbams pavyko pritraukti renovacijos programos lėšas ir taip kompensuoti dalį išlaidų.

A.Talkačiovo nuomone, atpigus statybų darbams, šiandien toks balkonų atnaujinimas kainuotų gerokai, gal net perpus pigiau. Juo labiau kad šiuo metu meistrai noriai imasi bet kokių užsakymų.

Specialisto akimis, Lietuvininkų aikštėje pritaikytas rekonstrukcijos būdas galėtų išgelbėti ne vieno senojo pastato balkonus.

"Jei tik yra galimybė, reikėtų pasistengti juos išsaugoti, visiškai nugriauti – manau, kraštutinė priemonė. Tačiau kuo ilgiau delsiama, tuo mažiau šansų lieka. Kartais matau vienintelį sprendimą – naikinti balkonus, kol jie dar nenukrito ir ko nors nesužalojo", – aiškino specialistas.

Ši problema ypač aktuali vadinamųjų chruščiovinių daugiabučių gyventojams. Gali paaiškėti, kad atstatyti tokių pastatų balkonus nebeužteks nei gerų norų, nei pinigų.

Būtina natūrali ventiliacija

"Teko skaičiuoti, kad atnaujinti balkoną chruščiovinio tipo name kainuotų maždaug 1000–2000 litų. Tačiau kiekvienas atvejis – individualus. Ypač viršutinių dviejų aukštų balkonų erozijos procesas būna taip pažengęs, kad jau apskritai sunku ką nors padaryti. Kai konstrukcinė armatūra visiškai pažeista, jos faktiškai neįmanoma pakeisti, o pakloti ant tokios "pavargusios" armatūros papildomą svorį – rizikinga", – įvertino A.Talkačiovas.

Pašnekovas prisipažino su siaubu stebintis tokius "leisgyvius" balkonus, kurie yra įstiklinami ir dėl to įgauna papildomą balastą.

"Plastikiniai rėmai ne tik labai apsunkina konstrukciją, bet ir ją aklinai užsandarina. Balkonas turi būti kuo labiau ventiliuojamas, kad į jį patekusi drėgmė natūraliai išgaruotų, betonui privalu kvėpuoti. Kai praėjusio dešimtmečio pradžioje užėjo masinis balkonų stiklinimas, tada ir prasidėjo didysis jų irimas. Mes stiklinimui rekomenduojame aliuminio konstrukcijas, kurios yra ir žymiai lengvesnės, ir turi natūralios ventiliacijos galimybę, oro kaita vyksta savaime", – aiškino A.Talkačiovas.

"Etnos" specialistai laikosi nuomonės, kad daugiabučių balkonai turėtų būti rekonstruojami pagal vieningą projektą, tai padėtų išlaikyti fasado vienovę. Tačiau viskas atsiremia į pinigus – akivaizdu, jog bent jau kol kas daugiabučių gyventojams tokių fasadinių konstrukcijų atnaujinimas nėra prioritetinis dalykas.

Remigijus Valentinavičius

Bendrovės "Vitės valdos" direktorius:

Miesto vaizdą darko ne tik senos statybos pastatų prastos būklės balkonai. Apgailėtinai atrodo ir įvairių konstrukcijų prie namo nesiderinantys be leidimų ir įvairiausių formų rėmais bei spalvomis įstiklinti balkonai.

Daugiabutis gyvenamasis namas, kaip ir jo išorės sienos, komunikacijos, laiptinės, įėjimo durys, yra butų savininkų nuosavybė. Už viso to priežiūrą yra atsakinga namą administruojanti bendrovė.

Už bendrų komunikacinių sistemų, fasado, šilumos mazgo remonto darbus, kuriuos organizuoja administratorius, apmoka gyventojai proporcingai turimai nuosavybei.

Už remontą konkrečiame bute (elektros instaliacija, radiatoriai, vidinės sienos, grindys, langai ir pan.) yra atsakingi būstų savininkai.

Balkono apatinė dalis yra bendra namo konstrukcija, o balkono turėklai ir grindys yra gyventojų nuosavybė – ja naudojasi gyventojai. Todėl visai balkonų renovacijai reikėtų pritraukti tiek namo bendrąsias, tiek asmeniškai balkono naudotojo – buto savininko pinigines lėšas.

Kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, balkonai senamiesčio dalyje yra pamažu remontuojami. Tam keliuose mūsų bendrovės administruojamuose namuose yra renkamos kaupiamosios lėšos.

Šiuo metu bendrovė "Vitės valdos" administruoja per 220 namų, iš kurių didžioji dalis – apie 200 – yra Klaipėdos senamiestyje.

2010 metais esame numatę suremontuoti apie 15 gyvenamųjų namų balkonus. Tačiau esant tokiai šaltai žiemai manome, kad avarinės būklės konstrukcijų bus kur kas daugiau, nes gyventojai nenoriai pašalina sniegą iš balkonų, o jam tirpstant, vėliau pašalus pažeidžiama balkonų apdaila.

Masinę balkonų apžiūrą, pradedant nuo konstrukcijų, esančių virš takų, mūsų įmonė planuoja kovą– balandį, o atlikti remonto darbus gegužės–spalio mėnesiais.

Šiek tiek istorijos

Balkonas – pastato dalis, išsikišusi aikštele iš fasado. Atsirado Italijoje renesanso laikais. Balkonai būna uždari ir atviri. Uždari kartais eina ištisai per kelis aukštus, sudarydami kambarių dalį. Tokie balkonai vadinami erkeriais. Balkonai, kurie eina aplink visą pastatą, vadinami galerijomis. Atviri balkonai paprastai yra supami baliustrados.

Šaltinis: "Wikipedia".