Kiek tokios retenybės kainuoja, iš kokių šalių atkeliauja geriausias porcelianas ir ar auksuotus indus galima plauti indaplovėje, pasakojo „Geras antikvaras“ įkūrėja Kamilė Pocė.

– Dažnai užsuka nusipirkti tokių indų? Nebijo seno porceliano įsileisti į namus?

– Užsuka kiekvieną dieną. Ypač perka seną porcelianą, kuris išlaiko savo vertę. Ir šiandien jie tikri, naudojami bei mėgstami – žmonės kasdien mėgaujasi skania kava iš gražaus puodelio.

– Ar tokie indai gali tapti gera investicija?

– Tikrai taip. Pavyzdžiui, vienam puodeliui yra daugiau nei 100 metų, o jie nėra tokie trapūs. Tarkime, žymusis porcelianas „Meisenas“, kurį žino visa Lietuva, turi būti pažymėtas kardais. Jei ant dugnelio kardų nėra, tai jau ne „Meisenas“.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Pažinti tokį porcelianą – mokslas?

– Tikrai reikia žinoti tam tikrus dalykus. Yra žmonių, kurie ateina ir sako, kad turi „Meiseną“. Paprašau parodyti – pasirodo, ten tik puodelis, gamintas Meiseno mieste. Jo vertė daug mažesnė nei karališkojo, žinomo vokiečių gamintojo.

– Ar teko Lietuvoje pamatyti tikrą lobį – porcelianą, pergyvenusį neramumus ir karus? Juk turime mažai senų vertingų daiktų.

– Teko pamatyti nuotraukose, kai klientai ateina, papasakoja, parodo, ką turi. Yra istorijų, kai vienas klientas atkasė tikrą lobį – skrynią, iš kurios ištraukė prosenelių lėkštes. Jose būdavo serviruojamas paršiukas – didžiulės, auksuotos, rankomis dekoruotos lėkštės. Yra indų, kurie išgyveno, buvo paslėpti ir išsaugoti.

– Ar pas jus yra auksuotų indų? Tai tikras auksas?

– Taip, yra.

– O galima juos plauti indaplovėje?

– Ne, nerekomenduojama. Turime „Rozenthal“. Vienas populiariausių Lietuvoje. Yra ir senojo „Rozenthal“, yra ir naujojo. Naujasis dažniausiai jau pritaikytas plauti indaplovėje, bet jeigu norite išsaugoti gerą būklę, to daryti nerekomenduojame. Senasis, ypač rankomis tapytas, auksuotas, indaplovėje tikrai gali būti pažeistas.

– Kaip tokį porcelianą prižiūrėti? Ar reikalingos specialios priemonės?

– Ne. Plaukite rankomis, įprastomis priemonėmis, kurias turite. Stenkitės būti švelnesni, jei porcelianas labai plonas.

Svarbiausia – nedėti į indaplovę.

– Šiuolaikinės priemonės nėra per daug agresyvios senam porcelianui?

– Manau, kad šiandien žmonės atsisakę labai agresyvių priemonių, viskas ekologiška. Tad tikrai galima naudoti įprastas kasdienes priemones. Svarbiausia – nedėti į indaplovę.

– Ar galima sakyti, kad senoviniai indai dabar išgyvena populiarumo dienas?

– Tikrai taip. Dabar atėjo nauja banga – žmonės pradėjo domėtis, jiems nusibodo minimalizmas. Pavyzdžiui, jaunimas, kuris įsirenginėjo namus nuo visiško minimalizmo, dabar ateina ir įsigyja akcentinę vazą, paveikslą ar kelis puodelius, kad namuose būtų daugiau spalvų.

– Iš kokių šalių lietuviai dažniausiai renkasi porcelianą?

– Pas mus didžioji dalis yra vokiško porceliano, nes viską perkame iš Vokietijos. Kartais pas vokiečius atsiranda ir prancūziško ar angliško porceliano, bet mano širdis vis tiek – vokiečių porcelianui.

– Kuo jis ypatingas?

– Man patinka jų kokybė, estetika, braižas. Jie turi savitą grožį.

– Koks brangiausias porcelianas iškeliavo iš jūsų rankų? Už kokias sumas žmonės perka?

– Brangiausių nepasakysiu – tai gali siekti ir tūkstančius. Viskas priklauso nuo daikto, dydžio, detalumo. Žmonės renkasi įvairiai: vieni leidžia 20 eurų, kiti – 100 eurų už puodelį. Kolekciniai puodeliai kainuoja ir po 500 eurų.

– Ką turite brangiausio tarp puodelių?

– Atvirose lentynose daug brangių nėra – jie stovi už stiklų. Vienas brangiausių – „Furstenberg“. Tarp įdomesnių – kavinukas, kurio kaina šiandien apie 1000 eurų, jei perkate pas gamintoją. Pas mus kainos žymiai žemesnės. Turime ir „Meiseno“ lėkščių, kurios pas gamintoją kainuoja virš 1000 eurų, o pas mus – prieinamesnės.

– Bet žmonės perka?

– Perka. Ir dažnai tam, kad sudėtų į vitriną – tai tampa vienu įspūdingesnių namų akcentų.

– O jūs namuose turite naujų indų ar viskas tik sena?

– Pas mus namuose yra vitrina, kurią esame apsišvietę. Joje – tokie daiktai, kurių antro tokio pat niekur neberasi. Yra daug gražių dalykų, kuriuos norėčiau parsinešti, bet negaliu. Tą patį sakau ir klientams – visko nesusipirksi. Svarbiausia – išsirinkti tai, kas džiugins ilgai ir tikrai patiks. Pas mane yra tokių indų, bet ne visi – antikvariniai.