Žvejo name – ramybės ir gėlių oazė

Vokiečių pora apleistą istorinį būstą Preiloje prikėlė naujam gyvenimui. Čia kasmet vasaroti susirenka ir garbūs Lietuvos universitetų profesoriai.

Gražu: senus daiktus mėgstantis E.F.Scholzas svetainėje pakabino viename Vokietijos antikvariatų įsigytą lempą su porceliano rožėmis.

Praeiti pro 65-u numeriu pažymėtą namą Preiloje rudenį neįmanoma. Akį traukia įstabių spalvų ir dydžių jurginai. Juos auginantis ir prižiūrintis vyras – diplomuotas biologas vokietis Eitelis Friedrichas Scholzas. Jis su dabar jau velione žmona Keäthe apleistos sodybos vietoje sukūrė grožio ir ramybės oazę.

Prieš dešimt metų sutuoktinių įsigytas architektūros paminklas, senas žvejo namas, turėjo vienintelį autentiškumo įrodymą – lentelę su užrašu „saugomas valstybės“. „Nuvilkę“ sovietmečiu primestą svetimą apdarą, Scholzai statiniui sugrąžino žvejo namui būdingą dvasią.

Tituluoja gėlių tėvu

„Jurginas – rudens gėlių gėlė ir gėlė karalienė, – sakė sode sutiktas šeimininkas E.F.Scholzas. –

Labai daug žmonių į mano namus yra užsukę paklausti ko nors apie jurginus – vieni buvo tik gėlių mėgėjai, kiti užsienio sodo žurnalų redaktoriai arba biologai.“

E.F.Scholzas pasakojo, kad meilė jurginams gimė lankantis Bodeno ežero saloje Mainau (Vokietija), kurioje žymusis grafas Bernadotte buvo surengęs nepamirštamą jurginų šou. Nuo to laiko jis ėmė pirkti įvairiausių rūšių šių gėlių Vokietijoje ir Olandijoje ir gabenti jas į Preilą. Šiandien vokiečio sode milžiniškų žiedų grožiu ir gausa tarpusavyje varžosi daugiau kaip aštuoniasdešimt rūšių jurginų, tarp jų esama ir itin retų – „Lavenda Princ“, „Akita“, „Connel Glorioza“.

Dėl meilės gėlėms vietos preilininkai E.F.Scholzą vadina gėlių tėvu arba gėlių vyru.

Tik tada, kai iškasa, išdžiovina, kruopščiai į medines dėžes išskirsto jurginų gumbus ir sudeda namo rūsyje, vokietis ramus gali užverti namų Preiloje duris – iki kito ankstyvo pavasario.

Pagyvenęs Preiloje septynis ar aštuonis mėnesius, jis žiemoti išvyksta į Austriją, kur yra jo antrieji namai.

Suteikė impulsą naujam gyvenimui

„Labai džiaugiuosi, kad mudu su žmona nupirkome seną žvejo namą Preiloje. Tai buvo grįžimas į protėvių žemę, galbūt dėl to vos atvykę į Kuršių neriją čia pasijutome kaip namie“, – pasakojo E.F.Scholzas.

Jo žmona Keäthe iki 1945-ųjų mokytojavo

buvusiuose Rytprūsiuose, o abiejų šeimos kilusios iš dabartinių Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos teritorijų – Rytų ir Vakarų Prūsijos.

Sumanę įsigyti namus Preiloje, iš pradžių sutuoktiniai Scholzai bijojo apie tai prasitarti vaikams.

„Žmonai tada buvo per septyniasdešimt, man kiek mažiau, bet vis dėlto nusprendėme, kad šis būstas mums – tarsi naujas gyvenimo impulsas“, – prisiminė svetingųjų namų šeimininkas.

Jis atneša tris segtuvus – 420

puslapių nuotraukomis gausiai iliustruotą namo dienoraštį.

1935-aisiais žvejo vokiečio Friedricho Dullieso pastatytas namas per savo istoriją turėjo daug šeimininkų ir Scholzams atiteko praradęs autentiškumą – nudažytas žaliai, geltonai ir raudonai, ant sienų – šešių sluoksnių gėlėti tapetai, tipiškas sovietmečio interjeras.

Sutuoktiniai pasiryžo sodybai grąžinti prarastą žvejo namo dvasią. Ir jiedviem tai puikiai pavyko.

Interjere – daug mėlynos

Vargu ar Neringoje pavyktų rasti kitą seną gyvenamąjį namą, kurio, kaip istorinio architektūros paminklo, išorė taip harmoningai derėtų su vidumi. Namo šeimininkas prisipažino, kad idėjų interjerui radęs gausybėje perskaitytų straipsnių ir knygų apie žvejų namus buvusiuose Rytprūsiuose, Lietuvoje, Rytų ir Šiaurės Vokietijoje, Olandijoje prie Baltijos bei Šiaurės jūrų.

Vos įėjus vidun dėmesį prikausto išlikusi originali viryklė su šildoma sienele, apkarstyta žvilgančiais variniais dubenimis ir puodais, atkeliavusiais iš Prancūzijos. Viename jų uogienes ir šiandien verda pats namų šeimininkas ir kaip įrodymą atveria duris kamaraitės, kurioje tvarkingai sustatyti indeliai su užrašais. Šalia viryklės – originali XVIII a. komoda, o virš jos kabančią indaują sumeistravo pats E.F.Scholzas. Mėlyni, iš Vokietijos atsivežti indai irgi daugiau kaip šimto metų.

„Mums labai patinka ultramarino mėlis, tai – jūros spalva“, – sakė savo namų interjero kūrėjas. Vienintelei naujai atsiradusiai namų erdvei – šiuolaikiškam tualeto ir dušo kambariui – buvo parinktos irgi tokios pat mėlynos spalvos plytelės.

Pats namas yra išlaikęs senąją planinę struktūrą. Iš verandos ir virtuvės pereinama į valgomąjį ir svetainę, juos puošia senas vokiškas laikrodis, įsigytas Klaipėdos antikvariate, iš Vokietijos atsivežta antikvarinė lempa su porceliano rožėmis, vertingi paveikslai, primenantys pajūrio landšaftą.

Etažerės, ant sienų pakabintos medinės vaistinėlės, skrynios, kiti baldai yra dekoruoti gėlėmis, kaip buvo populiaru buvusiuose Rytprūsiuose, kuriems priklausė ir Kuršių nerija. Ne tik lubos, grindys, laiptai, bet ir langai yra išlikę originalūs, juos šeimininkas tik rekonstravo ir perdažė. Ypač vertingos yra senųjų langų sklendės, retai kur berandamos.

Mansardiniame aukšte E.F.Scholzas įrengė svečių ir anūkų kambarius, visas juose esančias lovas pagamino pats. Ypač jaukiai prie senojo interjero dera E.F.Scholzo žmonos išausti margaspalviai dryžuoti vilnoniai kilimai.

Namas traukia turistus

Tradicine rudai raudona spalva perdažytas namas su mėlynomis langinėmis traukia turistų akį. Sustoję juo pasigrožėti smalsuoliai neretai pasibeldžia į duris, klausdami, ar čia nuomojami kambariai.

Iš nors kartą čia apsilankiusiųjų 80–90 proc. sugrįžta vėl. E.F.Schol-zas didžiuojasi, kad čia vasaroja daug garsių Lietuvos universitetų profesorių, kurie yra tapę jo šeimos nariais. Vasarotojai, kaip ir pats šeimininkas, yra pamilę senojo žvejo namo dvasią, jaukias verandas ir balkoną, terasą ir sodą, kuriame nuolat žydi gėlės.

Darže šeimininkas suskaičiuoja trisdešimt vieną prieskoninį ir vais-tingąjį augalą, tarp jų – Tailando bazilikas, kario žolė, lauro lapai, rozmarinas, vaistinis kietis, levanda, pankolis. Nedideliame žemės lopinėlyje prityręs daržininkas visai žiemai išsiaugina bulvių, pupelių, paprikų, agurkų ir įvairių rūšių pomidorų.

„Aš gyvenu sode ir iš sodo“, – apie savo gyvenimo būdą kalbėjo 79-erių E.F.Scholzas, ilgą laiką dirbęs biologijos mokytoju ir per savo gyvenimą užveisęs ne vieną mokyklos sodą Vokietijoje.

E.F.Scholzas Preiloje sakosi pasigendąs tik savo prieš pustrečių metų mirusios žmonos, su kuria kartu kūrė kaimiško grožio idilę – naujuosius namus protėvių žemėje.