Niujorke gyvenantis dailininkas Ray Bartkus tapybos instaliacijų parodą „Tapybos pabaiga“ atidarė su trenksmu. Į šventę suplūdo visa sostinės grietinėlė. Tokios gausybės svečių ir vaišių per parodos atidarymą Vilnius dar nebuvo regėjęs. Gal neatsitiktinai? Juk G.Bartkus sukūrė ir Lietuvoje paliko savo kūdikį – 50 litų banknotą.

Kaip išvengti balto rutulio?

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ sales užplūdo parodose dar reta publika: politikai, ambasadų darbuotojai, verslininkai. Tarp jų maišėsi dailininkai, dailės kritikai, galerijų darbuotojai, teatralai, dizaineriai, muzikantai.

Pirmame aukšte išsipuošę 51 metų R.Bartkus su žmona Ina vos spėjo sutikinėti svečius ir su jais sveikintis. Paskui buvo kalbos, padėkos.

Tapytojas Arvydas Šaltenis perskaitė R.Bartkaus savo mokytojui, jau mirusiam žinomam grafikui Algimantui Švėgždai į Vokietiją rašytą laišką, kai šis ten gydėsi.

„Esu įsitikinęs, kad pumpurų išsidėstymas ant gėlės stiebelio, medžių šakų susikirtimas erdvėje, šešėliai kambario kampe, žmonių veidai ir rankos gali tapti geriausiais plastikos mokytojais, – rašė tuomečio Vilniaus dailės instituto grafikos studentas. – Rodos, turėtum piešti vis sudėtingesnes struktūras, tačiau vis pradedu nuo to paties balto gipsinio rutulio. Nežinau, ar tai lydės visą gyvenimą, ar tai – tik blogas ABC žinojimas. Norėčiau padaryti ką nors aiškaus, harmoningo ir techniško.“

Nutapė net ir spuogelius

Su taurėmis rankose svečiai zujo po „Titaniką“ ir tyrinėjo didžiules R.Bartkaus drobes, kuriose nutapytos žmogaus kūno dalys. Be galo ryškios, iš tolo jos atrodė kaip fotografijos. Tačiau priėjęs arčiau matai, kaip kantriai ir kruopščiai dailininkas valdė teptuką – paveiksle matyti net kiekvienas gyvaplaukis, spuogelis, kraujagyslė. Viskas realistiška ir drauge modernu.

Kodėl R.Bartkus pasirinko tokį vaizdavimo objektą – žmogaus kūno dalis: veidą, rankas, kojas? Svečių spūstyje su dailininku pavyko trumpai pakalbėti.

„Man atrodo, žmogus yra įdomiausias subjektas. Kompozicijas darau pagal senųjų meistrų drobes. O jose – tamsus fonas ir apšviesti objektai. Renesanso meistrai daugiausia tapydavo žmones, todėl ir aš tapiau žmones. Kadangi į tuos paveikslus žiūriu kaip į ciklą, nenorėjau pradėti tapyti gėlių, nors būtų įdomu“, – pasakojo R.Bartkus.

Pirmiausia menininkas sugalvoja paveikslo kompoziciją, tada nufotografuoja detales, kurias tapys. Kiekvieną paveikslą jis tapė maždaug po pusę metų. Jiems pozavo pats menininkas, jo žmona, draugai, sūnus.

Pasaulį pažįstame per feisbuką

Ciklas ilgą laiką neturėjo pavadinimo. Neseniai Ray jį pavadino „Tapybos pabaiga“. Nejaugi – pabaiga?

Anot R.Bartkaus, tapyba kaip medija miršta. Ją nukonkuruoja skaitmeninė medija, fotografija, visi komunikacijos dalykai.

„Manau, žmonės visada ieško, kaip aiškiau ir ypač – lengviau vizualiai išreikšti savo mintis. O norint tapyti reikia daug mokytis, daug dirbti. Todėl tapyba kaip medija žmonėms tampa ne tokia patraukli, – mano R.Bartkus. – Suprantu, kad tapyba neišnyks, egzistuos ir toliau, bet jos reikšmė kaip pasaulio pažinimo įrankio menksta. Juk dabar mes kur kas daugiau pažįstame pasaulį per feisbuką negu per tapybą.“

Iš Lietuvos į Niujorką R.Bartkus išvyko prieš 21 metus. Tačiau Lietuvoje iki šiol „funkcionuoja“ žinomiausias jo kūrinys – 50 litų banknotas, sukurtas su kolega Giedriumi Jonaičiu.

Niujorke lietuvis kuria iliustracijas ir viršelius Jungtinių Amerikos Valstijų leidiniams „The New York Times“, „Harper’s“, „The Wall Street Journal“, „Newsweek“, „Time“, „Los Angeles Times“.

Be tapybos, menininkas kuria grafiką, instaliacijas ir skaitmeninius darbus. Dalyvauja įvairiose šalyse rengiamose parodose ir internetiniuose projektuose.