Maudymosi kostiumėlių reklama Aliaskoje, kailinių – karštame Senegale, Niujorko ir Paryžiaus šurmulys. Tai – jau praeitis. "Dabar mano siela ir kūnas užpildyti. Jaučiu pilnatvę", – sako kūdikio besilaukianti Aistė Jasaitytė-Čeburiak.

Ar gali būti netyčiukų?

Lapkričio 29 d. savo 29-ąjį gimtadienį švęsianti Aistė laiminga. Mėlynos akys, veidas, visa jos esybė – švyti.

"Jaučiuosi puikiai, – paklausta, ar nepatiria baimės įžengusi į naują, nepatirtą gyvenimo etapą – vedybas ir nėštumą, atsako ji. – Vaikelio laukimas man sukelia naujų gerų potyrių."

Pamenu jos dar prieš kelerius metus ištartus žodžius, kad ji trokšta patirti tą stebuklą – naujos gyvybės laukimą.

Ji linksi galvą: taip, taip. Ar gali būti kitaip, kai suvoki, kad tavyje mezgasi gyvybė, o po 40 savaičių dienos šviesą išvys naujas žmogutis?!

Todėl kažkieno nusviesta frazė, kad A.Jasaitytė-Čeburiak laukiasi netyčiuko, išties nuskambėjo kvailai. "Aš labai myliu vaikus, visą laiką galvojau apie motinystę, – Aistė studijavo vaikų psichologiją, andragogikos mokslus. – Nedaryčiau tragedijos net jei būčiau pastojusi devyniolikos. Viskas gamtoje vyksta natūraliai, ar galima vaikus vadinti netyčiukais?"

Žaislų dar neperka

Dabar ji keliasi aštuntą valandą ryto. Nusišypso sau, žvelgdama į veidrodį, nusiprausia. Po to išgeria natūralių apelsinų sulčių, kavos, lengvai užkanda.

Pažvelgus į Aistę, išskyrus iškilų pilvuką, nesimato, kad ji priaugo aštuonis kilogramus.

Ji jau kalbasi su savo vaikeliu, medituoja, pasikrauna geros energijos. "Tegul jis mokosi, susipažįsta su pasauliu, žmonėmis, gyvenimu", – kalba jauna moteris apie jos įsčiose augantį kūdikį.

O jos prabangiosios vardinės suknelės? Aistė kvatojasi: "Ar tai – gyvenimo esmė? Dabar aš noriu jaustis laisva ir nesuvaržyta, todėl mielai vilkėčiau tik sportiniu kostiumu."

Su savo vyru, besimokančiu architektūros ir šokių studijoje treneriu dirbančiu Romanu Čeburiak, vilnietė dar nepirko vaikeliui drabužių, žaislų. Nors ji teoriškai žino, kas jai turėtų gimti. Mes – taip pat, tačiau Aistė nenori viešinti.

Pamilk save

A.Jasaitytės-Čeburiak "Toyota Yaris" laviruoja automobilių spūstyje Vilniaus gatvėmis. Kiekvieną rytą Aistė važiuoja į darbą – psichologijos ir saviraiškos studiją "Pamilk save". Su bendraminte kolege, kvalifikuota psichologe, jos padeda ir suaugusiesiems, ir paaugliams pamilti save.

"Žmonės saujomis geria vaistus, tačiau neretai pamiršta, kad dauguma blogybių prasideda nuo dvasinių dalykų. Mes pamirštame, nuvertiname save, skubame, o po to sulaukiame ligų, – kalba Aistė. – Iš pradžių manėme, kad mūsų studijoje lankysis paaugliai, tačiau dabar registruojasi ir labai daug vyresnio amžiaus moterų."

Ar buvęs modelis vis dar griežtai nusistatęs prieš itin liaunas kūno linijas? "Aš, – sako Aistė, – prieš bet kokį kraštutinumą, kuris sukelia fiziologinių ir psichologinių problemų."

Ypatingas laikas

Kartais besilaukiančios moterys guodžiasi vyrų dėmesio stoka, gimus vaikeliui, jau vyrams trūksta moters dėmesio.

Ji nusišypso ir purto galvą, supratusi užuominą. Ne, nesąmonė. Su vyru A.Jasaitytė-Čeburiak lanko specialius kursus. Jie jau mokosi gyventi trise.

Romanas taktiškai pasiteiravo, kaip jai geriau, ir Aistė pareiškė norą, kad ir jis lankytų kursus, kur ne vienas vyras kruopščiai konspektuoja specialistų žodžius.

Su vyru ji kartais susitinka per pietus, kai kartu valgo kavinėje arba pas Žvėryne gyvenančią močiutę.

Dažniausiai pora susitinka tik apie 21 valandą, kai Aistė, pagaminusi vakarienę, laukia Romano. Tai – ypatingas jų laikas. Ramybė, dalijimasis dienos įspūdžiais, idėjomis.

Baimė skurdina gyvenimą

"Aiste, jūsų vestuvės su Romanu buvo daug kam netikėtos", – nesutramdau smalsumo.

– Tikrai? – nuoširdžiai stebisi. – Man tai – natūralu.

– Bet Romanui – tik 21 metai. Tau – tuoj 29-eri. Moterys įgauna proto, subręsta anksčiau, tačiau greičiau ir sensta. Nebijai, kad po 10 metų jis jau dairysis į kitas?

– Baimė – savisaugos instinktas, tačiau tokios baimės aš neturiu. Jei reaguosiu į ją, mano gyvenimas bus labai skurdus. Jei bijočiau išvažiuoti viena gyventi į užsienį, jei bijočiau ištekėti už jaunesnio vyro, jei... Nesivadovauju stereotipais. Romanas atrodo vyresnis. O neretai paaugliškai elgiasi ir penkiasdešimtmečiai vyrai.

Gyvenimas viską parodys. Mes sutinkame pakeleivius, iš jų kažko išmokstame ir, jei keliai išsiskiria, neįžvelgiu didelės blogybės. Tai – tarsi sutarties pabaiga. Bet žinau, kad po to laukia kitas kelias. Aš, žinoma, to nelaukiu, bet nebijau.

– Neabejoju, kad galėjai ištekėti šimtus kartų, kad vienas turčius Senegale žadėjo nupirkti net salą. Kodėl pasirinkai būtent Romaną?

– Nesinori to sakyti Lietuvai. Tai galiu pasakoti nebent draugams. Atitiko mūsų vertybės. Mane žavi jo žmogiškumas, nuoširdumas, natūralumas, mokėjimas įsiklausyti į žmogų.

Komplimentai Oksanai Pikul

Su broliu, Turkijos "Galatasaray" klube žaidžiančiu krepšininku Simu Jasaičiu Aistė dažnai bendrauja per "Skype'ą". Sesuo draugiškai erzina brolį, kad Lietuvoje jis minimas itin dažnai.

"Namie vakarais įsijungiu televizorių, o ten... – šypsosi Aistė. – Toks jausmas, kad jis Lietuvoje dabar būtų ant bangos. Bet Simas – Turkijoje, kur griežta tvarka, karantinas, rungtynės po rungtynių."

Negaliu nepaklausti apie Oksaną Pikul. Ar Aistė su ja dažnai bendrauja? Ne, neslepia Aistė, jos abi turi savo darbus. Tačiau neslepia, kad iš pradžių buvo šiek tiek patikėjusi bendru erotiškos ir kvailos blondinės stereotipu.

"Ji labai maloniai mane nustebino, – Aistė su Oksana susipažino fotosesijoje, kur O.Pikul buvo stiliste ir Aistę grimavo. – Man sakydavo: Jėzau, ta Oksana tokia ir anokia. Bet ji be grimasų, pavydo, labai šiltas, nuoširdus, žemiškas, nekvailas ir kaip reta natūralus žmogus."