Prasidėjo dailininko Arvydo Martinaičio produktyvus parodinis laikotarpis, kurio bene svarbiausias įvykis – dar vienos meno galerijos Kaune gimimas.

Ką tik baigėsi jo tapybos darbų paroda "doctoreaj" I.Mikuličiūtės dailės galerijoje, ir jis jau spėjo atidaryti tapybos ir piešinių parodą Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete.

Šia paroda visuomenei prisistato nauja fakulteto galerija Pelėdų kalne. "Nepasakyčiau, kad dabartinis laikotarpis kūrybiškai man išskirtinai produktyvus. Pastaroji paroda sutapo su planuotu galerijos atidarymu, teko gerokai padirbėti, kad suspėčiau su dviem skirtingomis parodomis beveik tuo pačiu metu", – aiškino A.Martinaitis.

Anot menininko, Menų fakulteto galerijoje eksponuojama pastarųjų penkerių metų kūryba – ne tokie drastiški, ramesni darbai nei tie, kuriuos buvo galima išvysti I.Mikuličiūtės galerijoje. Čia buvo galima išvysti laiko aktualijas, siautėjantį žmogažvėrį-minotaurą ir jo pusbrolį monstrą lietuvį, mąstantį, kad jis – karalius. Pelėdų kalne eksponuojami A.Martinaičio darbai apibūdinami kitaip.

"Keletas paskutiniųjų jo tapybos darbų (…) yra nutapyti skaidriais atspalviais; paliktas drobės gruntas ir geometrinių formų chaoso tvarkymas primena kai kurias chrestomatines modernistų akvareles", – parodos anotacijoje rašo menotyrininkė Kristina Budrytė. Jo figūrose menotyrininkė įžvelgė modernisto Marco Chagallo braižą.

A.Martinaitis neslepia, kad dauguma jo darbų, o ypač piešinių, yra konkrečios plenerų aplinkos (kaimo ir žmonių) kūrybinės refleksijos. "Todėl nekeista fantastinio apsakymo vertuose jo piešiniuose-portretuose arba piešiniuose-peizažuose surasti kokią smulkią detalę ar pavidalo rūšį, kuri, dailininkui padedant, veda mus tarsi išsamus reportažas į konkrečią erdvę (apsnūdusią kaimo laukymę, žydinčią džiaugsmingą pievą ar pamiškės ramybę) arba konkretų laiką (vakaro šventimą ar rytinį nubudimą)", – rašo K.Budrytė. Menotyrininkė spėja, kad detalių fiksacija ir prisiminimų kaupimas popieriaus lakštuose dailininkui tampa beveik hipnozės seansu.

Parodos autorius, Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto Dailės katedros vedėjas, yra garsaus tapytojo Antano Martinaičio (1939–1986) sūnus. Ne vienoje užsienio parodoje dalyvavęs menininkas pastebi, kad Lietuvoje ir užsienyje jo kūryba vertinama visai kitaip. "Ypač Kaune, kur vyresniosios kartos dailininkai pažinojo mano tėvą – visi mano kūrybą lygina su jo. Bet juk tai nepalyginami dalykai!", – tikina menininkas.

A.Martinaitis prisipažino, kad tokie palyginimai jį erzina ir šiek tiek žeidžia jo menininko ego. "Tačiau kūrybinės konkurencijos su tėvu nebuvo. Tėvas mirė, kai man buvo penkiolika – man nereikėjo kovoti su jo autoritetu nei gyvenime, nei mene. Po mirties aš pats rūpinausi, kad būtų surengtos jo kūrybos parodos", – prisiminė A.Martinaitis.

Tuo tarpu naujosios galerijos parodinė veikla suplanuota metams į priekį. Rugsėjį čia turėtų vykti Antano Martinaičio piešinių paroda, vėliau – grupės "Angis" narių, Vilmanto Marcinkevičiaus tapybos darbų parodos. "Galerijoje eksponuosime ir dabartinių, ir ankstesnių, dar "stepžukio", laikų studentų darbus", – žadėjo menininkas.

A.Martinaičio tapybos ir piešinių paroda Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto galerijoje (A.Mackevičiaus g. 27) veiks iki balandžio 29 d.