Pereiti į pagrindinį turinį

Antras animacijos alchemiko gyvenimas

2009-02-19 09:00
Antras animacijos alchemiko gyvenimas
Antras animacijos alchemiko gyvenimas / kadras iš filmo "Vabzdžių dresuotojas"

Kinematografininką, lėlių animacijos pradininką Vladislavą Starevičių "savinasi" net keturios šalys. O grąžinti primirštą menininką į istorijos puslapius užsimojo filmo "Vabzdžių dresuotojas" kūrėjai.

"Sudėliota" biografija

V.Starevičius – lėlių animacijos ir šiuolaikinės kinematografijos pradininkas, vienas paslaptingiausių ir prieštaringiausių XX a. kūrėjų. Toks paslaptingas, kad net istorikai, su kuriais bendravo "Vabzdžių dresuotojo" kūrėjai, klausdavo, ar jis nėra išgalvotas personažas – mat apie jokį Starevičių nebuvo girdėję. Apie šį kinematografininką išlikusios žinios buvo gana prieštaringos, tad filmo kūrėjams teko ir užduotis iš gabaliukų surinkti jo biografiją.

Kino istorijos ir animacijos žinovai V.Starevičių dažnai vadina kino burtininku ir animacijos alchemiku. Šio kūrėjo, pradėjusio kurti Lietuvoje, tęsusio darbus Rusijoje ir suklestėjusio Prancūzijoje, indėlis į kino istoriją – unikalūs animacijos metodai: lėlių animacija. Jo filmuose tarsi gyvi knibžda vabzdžiai, paukščiai ir žvėrys. Ne vienas žiūrovas yra pamanęs, kad ne lėlės, o tikri dresuoti gyvūnai filmuose vaidina.

Lėlių meilės istorija

"Norėjosi sukurti "žiūrovišką" filmą, kuris būtų įdomus ne tik Lietuvos, bet ir daugelio šalių žiūrovams. O personažas jam gimė tada, kai mokydamasi Europos filmų koledže Danijoje atradau V.Starevičiaus filmų. Šis kino kūrėjas, pripažintas keliose šalyse, buvo nepelnytai pamirštas. Mano tikslas buvo V.Starevičių prikelti, pristatyti kuo didesniam ratui žiūrovų ir sugrąžinti į kino istoriją", – apie devynerius metus brandintą idėją pasakojo prodiuserė ir viena filmo režisierių Rasa Miškinytė. Vienas didžiausių jos norų – kad filmas sudomintų moksleivius ir skatintų pažinti bei pamėgti lėlių animaciją.

Naudojantis unikalia V.Starevičiaus animacijos kūrimo metodika ir buvo sukurtas "Vabzdžių dresuotojas". Lėlininko gyvenimas išmoningai papasakotas per lėlių – Liūtės ir Vabalo – meilės istoriją. Filmas, kuriame V.Starevičių vaidina aktorius Gediminas Girdvainis, praturtintas ne tik lėlių animacija, bet ir gausia archyvine filmuota medžiaga, vaizdo efektais. Tiesa, konkrečius filmo biudžeto skaičius nutylėję kūrėjai prasitarė, kad vien archyvinė medžiaga, gauta iš kitų šalių, kainavo tiek, kiek geras butas. Filmas "Vabzdžių dresuotojas" unikalus ir tuo, kad jį kūrė net keturi režisieriai (R.Miškinytė, Donatas Ulvydas, Linas Augutis, Marekas Skrobeckis), bei keturių šalių – Lenkijos, Nyderlandų, Suomijos ir Japonijos – koprodiuseriai.

"Vabzdžių dresuotojas" jau buvo parodytas Karlovi Varų, Rygos, Talino, Maskvos, Leipcigo, Taivano kino festivaliuose ir netrukus bus pristatytas Teherano, Sofijos, Tel Avivo, Bukarešto, Londono ir Edinburgo kino festivaliuose. Nuo vasario 20 d. filmą bus galima pamatyti Lietuvos kino teatruose.


V.Starevičiaus gyvenimo faktai

1882 m. – gimė Maskvoje, o, mirus motinai, nuo ketverių metų augo pas senelius Kaune.

1906 m. – vedė Anną Zimmerman.

1907 m. – gimė duktė Irena. Ji 1914 m. suvaidino tėvo filme "Lilija Belgii".

1909 m. – Kauno istorijos muziejaus įkūrėjo Tado Daugirdo paskatintas nufilmavo dokumentinį filmą "Nad Niemnem" ("Ant Nemuno kranto" – lenk.).

1910 m. – eksperimentuodamas su kino kamera sukūrė lėlių animacijos principą, nufilmavo pirmą epizodą su animuotais netikrais vabalais elniaragiais, sukūrė pirmą animacinį filmą "Gražioji Lukanida" ir priėmė Rusijos kino magnato Aleksandro Chanžonkovo pasiūlymą persikelti į Maskvą dirbti jo studijoje.

1912 m. – su šeima persikėlė į Maskvą. A.Chanžonkovo studijoje dirbo operatoriumi ir toliau kūrė savo ypatingą animaciją.

1913 m. – gimė duktė Janina, vėliau išgarsėjusi Ninos Star vardu.

1914 m. – per Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo dirbti Generolo Skobelevo komitete, kuriančiame propagandinius antivokiškus filmus. Kūrė daugiausia trumpus vaidybinius filmus ir vieną animacinį vaidybinį "Lilija Belgii".

1918–1919 m. – išvyko į Odesą, paskui į Jaltą. Čia sukūrė vaidybinius filmus "Jola", "Kaliostro", "Vij".

1919 m. – su daugeliu studijų darbuotojų emigravo į Prancūziją. Paryžiuje liko iki gyvenimo pabaigos.

1920 m. – Paryžiuje sukūrė pirmą animacinį filmą "Dans les griffes de L'aragnee" ("Voro pinklėse" – pranc.). Savo darbus pradėjo pasirašinėti Ladislo Starewitchiaus vardu.

1928 m. – Trečias ir ketvirtas dešimtmečiai buvo V.Starevičiaus kūrybos ir pripažinimo apogėjus. Tuo metu jis sukūrė Prancūzijos animaciją išgarsinusius filmus "Les yeux du dragon" ("Drakono akys" – pranc.), "Le rat de ville et le rat des champs" ("Miesto žiurkė ir kaimo žiurkė" – pranc.), "L’horloge magique" ("Stebuklingas laikrodis" – pranc.). Nufilmavo pilno metražo animacinį filmą pagal Johanno W.Goethe's epą apie lapiną "Reinecke fux", kuris pasirodė tik 1937 m. vokiečiams finansavus garsinės filmo versijos sukūrimą.

1942 m. – Antrojo pasaulinio karo metais gamino reklaminius siužetus įvairioms įmonėms.

1947 m. – grįžo prie animacijos ir kūrė daugiausia vaikams.

1965 m. vasario 26 d. – mirė kurdamas filmą "Comme chien et chat" ("Kaip šuo su kate" – pranc.).


Apdovanojimai

1925 m. – V.Starevičius tapo pirmuoju ne amerikiečiu, kuris buvo apdovanotas JAV prestižine publikos premija už geriausią 1925 m. trumpametražį filmą "La voix du rossignol" ("Lakštingalos giesmė" – pranc.). Gavo Hugo Riesenfeldo aukso medalį.

1947 m. – filmas "Zanzabelle a Paris" ("Zanzabelė Paryžiuje" – pranc.) apdovanotas Venecijos festivalio aukso medaliu kaip geriausias filmas vaikams.

1949 m. – filmas "Fleur de fougere" ("Paparčio žiedas" – pranc.) apdovanotas Pirmuoju XI tarptautinio Venecijos filmų vaikams festivalio prizu.

VIETA: "Forum Cinemas Akropolis", "Forum Cinemas Vingis".

LAIKAS: nuo vasario 20 d.

KAINA: 14–17 litų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų