Balandžio pabaigoje klaipėdiečiai turės unikalią galimybę išgirsti Korėjos tradicinio dainavimo – pansori. Korėjietė Park In Hye savo gimtąja kalba atliks A.Baranausko "Anykščių šilelį". Pasak jau girdėjusiųjų jos atlikimą, ši vieno žmogaus opera nepaliks abejingų.

Neįprastas dainavimas

Aktorius ir režisierius Kęstutis Marčiulynas, priklausantis dzen budistų ordinui Chogye Pietų Korėjoje, iš šios šalies sumanė atvežti neįprastą operą – pansori.

"Labai sunku Lietuvoje pateikti tai, ką aš atvežu, nes pas mus tai – neįprasta. Pansori pas mus niekam nieko nesako. Mažai kas žino, kas tai yra", – pasakojo K.Marčiulynas.

Kai Kęstutis atvyko į Korėją ir jam teko susipažinti su korėjiečių kultūra, tada išgirdo ir jų tradicinį dainavimą pansori. Ta vieno žmogaus opera Korėjoje labai sena tradicija.

"Gal truputį primena Pekino operą, bet korėjiečiai nemėgsta tokio palyginimo, tai jų autentika", – sakė Kęstutis.

Pansori – legendos, istorija, dramos

Pansori siužetai dažniausiai atspindi šalies istoriją, legendas, žmogaus gyvenimo dramą.

"Atlikėjas išdainuoja įvairius personažus, perteikia įvairias situacijas. Iš dainininko lūpų išgirstame šlamantį medį, čiurlenantį upelį ir net dukters išvarymą iš namų ar karžygio nužudymą. Dainininkas išdainuoja dvasių pasirodymą sapnuose, nusako ateitį", – apie pansori pasakojo K.Marčiulynas.

Anksčiau pansori dainuodavo tik vyrai, paskui įsileido ir moteris. Atlikėjas paprastai dainuoja padedamas būgnininko, kuris padrąsina dainininką ir pats yra tarsi to spektaklio personažas.

"Kai aš tai pamačiau ir išgirdau, pasijutau labai keistoje atmosferoje, kur nesuprasdamas kalbos iki sielos gelmių išgyvenau dainuojamą dramą", – tikino K.Marčiulynas.

UNESCO kultūrinis paveldas

Pansori kartais perduodamas iš kartos į kartą. Šis tradicinis korėjiečių dainavimas pripažintas ir saugomas UNESCO kaip kultūrinis paveldas.

"Korėjiečių kalba labai subtili, kai ištarus vieną garsą ne taip pasikeičia prasmė. Kol klausosi pansori, žiūrovas verda tose emocijose, kai tik dainavimas baigiasi, emocijos dingsta. Ir jis lieka laisvas nuo to, kas buvo atlikta, bet viduje atsiranda kažkokia patirtis, pasaulis atrodo kitaip", – įsitikinęs K.Marčiulynas.

Pravirkdė žiūrovus

Kai buvo organizuojamas festivalis "Kliudžiau" Anykščiuose, tada K.Marčiulyno kolegos teatralai paprašė, kad jis į renginį atvežtų ką nors iš Korėjos, kur pats gyvena jau 15 metų.

"Pasiūliau išversti kokį nors lietuvišką kūrinį į korėjiečių kalbą ir atlikti jį pansori stiliumi. Pasirinkome A.Baranausko "Anykščių šilelį", jį išvertė Martynas Šiaučiūnas, kuris gyvena Pietų Korėjoje ir dėsto korėjiečių kalbą", – teigė K.Marčiulynas.

Atliekant pansori, žiūrovai matys ir vertimą. Renginio organizatoriai svarstė, ar Klaipėdos žiūrovus sudomins šis savotiškas menas, tačiau anot K.Marčiulyno, negalima to neparodyti uostamiesčio žmonėms.

"Kai išgirdome "Anykščių šilelio" improvizaciją, tarsi dar kartą perskaitėme šį kūrinį. Visa aplinka – samanėlės, grybai, tos netektys, grasinimai iškirsti, viską ji suvokė ir labai subtiliai perteikė per save, žmonės iš salės išėjo verkdami", – įspūdžius pasakojo Kęstutis.