Aktorės Gabija Ryškuvienė, Redita Dominaitytė, Lina Budzeikaitė, Aldona Vilutytė, Saulė Degutytė ir Kristina Mauruševičiūtė. Režisieriaus Aido Giniočio teigimu, visos jos turi teisę sakyti nuogą tiesą apie motinystę.

Augina 10 vaikų

Visos jos – mamos, vaidinančios mamas „Idioteatro“ ir „Keistuolių teatro“ premjeroje „Ša, kalba mamos!“. Šios šešios moterys ir A.Giniočio kolegė, kita spektaklio režisierė Joana Čižauskaitė, kartu sudėjus, augina dešimt vaikų.

Su mamų vaidmenis naujame spektaklyje sukūrusiomis aktorėmis kalbamės apie motiniškas patirtis ir aštrias, bet kartu ir džiaugsmingas tiesas.

Grįžimas – tarsi gimdymas

"Redita, kiek spektaklyje vaidinama mama panaši į jus pačią?", – paklausėme R.Dominaitytės.

– Manau, daug kuo panaši... Neįsivaizduoju, kad galėčiau vaidinti bet kurią kitą spektaklio mamą. Elison yra mano, o gal aš esu jos. Ji – tarsi dar vienas mano kūdikis, tarsi mama mamoje.

– Į teatrą sugrįžote po pertraukos. Kaip jaučiatės?

– Pakylėtai. Mano gyvenimas buvo nusistovėjęs, turėjo savo ritmą: šeimyninis fotografijos verslas, vaikai, namai, fotografijos studija. Uždaras ratas ir staiga – teatras. Neturėjau iliuzijų grįžti į jį, ypač Vilniuje, aš juk kaunietė ir dar naujakurė. Atrodė, kad neturiu nei motyvacijos, nei vidinės energijos, be to, ir amžius nepalankus. Tačiau teatras man šventas, taigi gavau galimybę grįžti į šventovę.

Prakalbo savo mamos balsu

"Saule, „Ša, kalba mamos!“ pastatyta pagal kanadietišką pjesę. Ar teko ją pritaikyti lietuviškoms aktualijoms? O gal viso pasaulio mamos išgyvena panašius dalykus?", – pasiteiravome S.Degutytės.

– Lietuvinome tik įvairius pavadinimus. Visi kiti mamas jaudinantys dalykai Lietuvoje panašūs, lygiai tokie patys, kaip ir Kanadoje, turbūt ir Australijoje, ir kitam pasaulio krašte. Manau, motinystė neturi valstybinių sienų.

– Kol dar neturime vaikų, pagalvojame, kad nors ir labai mylime savo mamas, bet pačios būsime visai kitokios, nekartosime jų klaidų. Tačiau ar dabar, būdama mama, nepastebite, kad tikrai neretai elgiatės taip pat, kaip ir jūsų mama? O gal atvirkščiai – visada svajojote būti tokia mama, kaip jūsiškė?

– Kai gimė mano pirmasis sūnus (aš jų turiu du ir dar vieną mažytę dukrytę), jau antrą dieną prakalbau savo mamos balsu. Aišku, kad tai mane šokiravo, bet kuo toliau, tuo mažiau tuo stebiuosi. Tam nelieka laiko – reikia gyventi. Ir tik tyliais (nes jie jau miega), vėlyvais vakarais pasižadu sau rytoj nesielgti taip, kaip šiandien. Tačiau išaušus rytui vėl reikia gyventi.

– Ar aktorės darbą sunku suderinti su motinyste? Sportininkei ar baleto šokėjai vaiko gimimas dažnai reiškia karjeros pabaigą. Kaip yra aktorėms?

– Man regis, nėra tokios profesijos, kurios nereikėtų derinti su motinyste. Tik vienas daugiau, o kitas mažiau. Visai gali būti, kad dėl motinystės net reikia atsisakyti profesijos, bet manau, kad tik labai retais atvejais, galbūt tik kai profesija susijusi su skrydžiais į kosmosą.

Mamų universitetų nėra

"Gabija, turite ilgiausią motinišką patirtį iš visų spektaklio aktorių. Ar metams bėgant būti mama darosi lengviau, ar sunkiau?", – paklausėme G.Ryškuvienės.

– Kiekvienas vaiko gyvenimo etapas skirtingas ir kiekvienam etapui – savi sunkumai, rūpesčiai ir džiaugsmai, bet labai smagu, kai vaikas pradeda kalbėti ir gali pasakyti mamai, ką galvojā.

– Ką manote apie pasakymą „motina iš pašaukimo“?

– Kadangi nei mamų universitetų, nei mamų mokyklų, nei būrelių nėra, tai manau, kad visos mamos yra iš pašaukimo.

– Kokiose situacijose užplūsta stipriausias solidarumo jausmas su kitomis mamomis?

– Kai pamatau, kad mano rūpesčiai ir džiaugsmai tokie patys, kaip visų mamų.

Kartais "nusėda" akumuliatorius

"Kristina, jūsų sukurtas personažas patiria sunkumų su savo partneriu. Kaip motinystė keičia poros santykius?", – uždavėme klausimą K.Mauruševičiūtei.

– Pradžioje jie buvo dviese, o paskui atsirado trečias, ir tuo trečiu kažkaip reikia rūpintis, ir tuos rūpesčius tarpusavyje kažkaip dalintis... Tai nebūtinai pakeičia poros santykius, bet romantiškas vakarienes išstumia vystyklų keitimas, košelių virimas ar bandymas užmigdyti vaiką. Ir tai kažkuriam ar kažkuriai gali imti nepatikti...

– Ne taip seniai Lietuvoje buvo vykdoma kampanija „Tėvystė veža“. O kaip yra su motinyste, ar ji „veža“?

– Motinystė „veža“. Tik keliai ir oro sąlygos būna visokie, o dar ir akumuliatorius netinkamiausiu momentu „nusėda“. Bet išsimiegojus ir geros nuotaikos važiuoti vėl labai smagu.

Motinystė aplankė gan vėlai

"Lina, spektaklyje vaidinate labai intelektualią, menus išmanančią, restoranus iki vaikučio gimimo lankiusią mamą. Galbūt ji panaši į jus pačią?", – pasiteiravome L.Budzeikaitės.

– Panaši, net labai. Motinystė mane aplankė gana vėlai, tad turėjau daug gražaus laiko pasimėgauti įvairiomis gyvenimo teikiamomis galimybėmis, tai ne tik restoranai ar intelektualus bendravimas su menininkais (tai mano natūrali aplinka), bet ir kelionės, kalbų mokymasis ir pan. Iki Augusto gimimo gyvenau sau, todėl dabar galiu dalytis savo dėmesiu ir patirtimi, pabandyti duoti tai, ką, mano nuomone, galiu duoti gero.

– Jei bandytume ant svarstyklių pasverti motinystės džiaugsmus ir vargus, kokią dalį sudarytų vieni ir kiti?

– Supranti, kaip viskas greitai keičiasi, ir tas laikas jau nepasikartos, todėl visi vargeliai užsimiršta, o džiaugsmas, kai kartu žaidžiame, kalbamės, tikrai neprilygsta jokiems iki šiol patirtiems įspūdžiams.

Gyvenime – kitokia mama

"Aldona, – kreipėmės į A.Vilutytę, – jūsų vaidinama mama pati šmaikščiausia. Ar realiame gyvenime dažnai tenka nusijuokti iš savo motiniškų pareigų?"

– Mano vaidinamas personažas nėra panašus į mane. Gyvenime esu kitokia mama. Nemanau, kad motinystė yra linksmas dalykas. Motinystėje pilna visko: ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo, bemiegių naktų, baimės, meilės, jausmų ir emocijų pilnatvės. Ir niekada nežinai, kas laukia kitą dieną.

– Kokios būdavo jūsų repeticijos, kai susitikdavote šešios mamos aktorės ir taip pat mama režisierė? Kaip sekdavosi režisieriui A. Giniočiui jūsų mamiškas kalbas ir emocijas suvaldyti?

– Repeticijose būdavo be galo daug kalbų, plepėjimo, dalijimosi patirtimi, patarimais. Negalėdavome pradėti repetuoti valandą prieš tai prie arbatos ar kavos nepaplepėjusios. Nemanau, kad A.Giniočiui su mumis buvo lengva – suvaldyti tiek moterų, kurios yra mamos, reikia didžiulės kantrybės. Ačiū jam. Manau, kitas vyras režisierius būtų gal ir pabėgęs.

– Ką manote apie pasakymą, kad „šiais laikais būti mama yra prabanga“?

– Keista frazė, bet gal ir yra dalelė tiesos. Mano gyvenime visada trūksta laiko pabūti su vaiku, ir žinau, kad jo niekada nebus per daug.