Dažnas iš mūsų turi bent vieną pažįstamą kairiarankį. Sovietmečiu tokie žmonės ne vienam atrodydavo keistuoliai, o ką kalbėti apie dar senesnius laikus, kai kairiarankės moterys, kaip Žana Dark, būdavo deginamos ant laužo dėl tariamo raganavimo.

Kairiarankiais tampama dar motinos įsčiose – tokie žmonės sudaro apie dešimtadalį visų pasaulio gyventojų. Šiandien minimos Tarptautinės kairiarankių dienos vienas Kauno kairiarankių – krepšininkas, „Žalgirio“ naujokas Edgaras Ulanovas – nesureikšmina, bet neslepia, kad jam buvo sunku susitaikyti su kairiarankyste. E. Ulanovas kairiarankiu tapo ne iš prigimties, o vaikystėje dėl nelaimingo atsitikimo.

„Man buvo dveji ar treji metai, kai viešėdamas kaime netyčia užkliuvau už elektros laido, paėmiau už blokelio, įvyko trumpas sujungimas. Paskui pamenu, kad prabudau ligoninėje. Net ir dabar ant dešinės rankos yra keletas randų“, – pasakojo sportininkas. Dėl šio nutikimo jam dešinę ranką tapo sunkiau valdyti nei kairiąją, tad ji ir tapo pagrindine.

Edgaras teigia, kad šiais laikais krepšinyje nėra didelio skirtumo – kairiarankis tu ar ne, nors anksčiau tai buvo didelis pranašumas, mat varžovams būdavo sunkiau perprasti būsimus judesius.

„Dabar atliekamos video peržiūros. Treneriai patys bando išaiškinti savo žaidėjams, kaip su kuo elgtis aikštėje. Visi, kas žaidžia, pažįsta kitus krepšininkus, jau žino, kurio kuri ranka stipresnė“, – aiškino E. Ulanovas.

Krepšinio aikštelėje reikia naudotis abiem rankomis, todėl krepšininkas taip pat lavina ir savo dešiniąją. „Dešiniarankiams taip pat privaloma treniruoti ir kairiąją ranką“, – pasakojo sportininkas.

Tikrieji kairiarankiai iki šiol neretai susiduria su tolerancijos stoka ir bandymu juos perauklėti.

„Kai kalbuosi su kairiarankiais, jie dažnai prisimena prievartą, kurią patyrė vaikystėje. Kai kairiarankį verčia naudotis kita ranka, vaiko pasąmonėje toks elgesys palieka įspaudą ir vėliau atsiliepia suaugus: lieka nuoskaudos, priešiškumas mokytojams ar tėvams“, – sakė vaikų ir paauglių psichologė Rasa Šimkonienė. 

Nors sunkumų kairiarankių gyvenime netrūksta, jie turi ir pranašumų dešiniarankių atžvilgiu. Kairiarankių smegenyse vyrauja dešinysis pusrutulis, atsakingas už vaizdinę – erdvinę informaciją, todėl jie pasižymi lakesne vaizduote, jų atmintyje nuolat įstringa ryškūs vaizdiniai prisiminimai. Taip pat kairiarankiai atskiria žymiai daugiau spalvų atspalvių, geriau suvokia garsus ir intonaciją.

„Kairiarankiai – kūrybiški žmonės, jų daug tarp menininkų ir mokslininkų“, – teigė psichologė.