Pereiti į pagrindinį turinį

Dvasinių praktikų festivalyje „Mandala“ – šimtai laimingų žmonių

2016-07-25 10:05

Savaitgalį Švenčionių rajone prie Dalios kaimo buvo sukurta dar viena geros energijos žmonių mandala – čia baigėsi tris dienas vykęs dvasinių praktikų ir netradicinės medicinos renginys „Mandala“.

Be alkoholio ir mėsos

Naujoje vietoje – šįkart prie prie Pailgio ežero – vykusiame sveiką gyvenimo būdą propaguojančiame festivalyje apsilankė apie 400 žmonių. Sveika gyvensena šio festivalio dalyvių suvokiama gilesniu, holistiniu požiūriu, apimančiu kūno ir žmogaus vidinio pasaulio bei sielos sveikatą.

Didžioji dalis „festivaliautojų“ gyveno palapinėse, o beveik 80 užpildė visas poilsiavietės vietas.

Būti laimingesniems, sveikesniems ir sąmoningesniems – to siekė jau šeštoji „Mandala“. Vėl – be alkoholio, kvaišalų, mėsos. Festivalio metu veikė du vegetariniai ir vienas žaliavalgių lauko barai, o pasitaikiusiems „užkietėjusiems“ rūkaliams tradiciškai buvo skirta vieta už kelių šimtų metrų nuo festivalio erdvės.

„Galbūt daugėja sąmoningų žmonių, nes šiemet festivalyje apsilankė labai daug naujokų“, – džiaugėsi festivalio iniciatorė psichologė Sigita Dabulskytė.

Būta ir ašarų

Geranoriška ir teigiama energija garsėjantis festivalis tradiciškai buvo suskirstytas į keturias erdves: Ugnis (kūryba), Vanduo (psichologija), Oras (dvasinės praktikos), Žemė (kūnas, sveika mityba ir gyvenimo būdas).

Šiemet buvo ir itin daug užsiėmimų vaikams, o jogos mokėsi net ir 3 metų mažyliai. Taip pat dalyvavo apie 60 įvairių sričių mokytojų, instruktorių, kurių dauguma „Mandaloje“ praktika ir teorija dalijosi pirmą kartą. Sielos gelmes paliečiančių užsiėmimų metu ne vieno akyse tvenkėsi ašaros.

Psichologijos studijas baigusi festivalio organizatorė šiemet į „Mandalą“ pakvietė ir profesorę Aistę Diržytę, vedusią praktinį užsiėmimą apie laimę čia ir dabar, taip pat žinomą knygų autorę Genutę Petronienę, choreografą Šarūną Kirdeikį.

Daug žmonių sutraukė vienos iš tantros pradininkių Lietuvoje Saranį (Danutės Vilionytės) praktinis tantros užsiėmimas apie šventąjį seksualumą. Taip pat skirtingų rūšių joga (taip pat akių), juvelyrikos, specialios akmenėlių pynimo technikos makrame dirbtuvės, pokalbiai apie emocijas, asmenybės išteklių ir stipriųjų pusių atskleidimą, viešąjį kalbėjimą, sąmoningumą, intuityvų piešimą, kūno judesio terapiją, kinų vaizdinių medicinos praktiką, ankstyvosios vaikystės įtaką žmogaus asmenybei, gynybas, mineralų terapiją, meditaciją, toteminių aksesuarų gamybą, kvėpavimą ir kt.

Didelį susidomėjimą sukėlė šamaninio gydimo garsu užsiimančio bei šventąją pasaulio muziką atliekančio Kailasho Kokopelli koncertas.

Grojo archajiškais instrumentais

Vokietijoje gimęs dabar Švedijoje gyvenantis K. Kokopelli – pasaulinio garso įvairių instrumentų atlikėjas. Būdamas 17 metų jis apsigyveno ir daug metų mokėsi mokėsi pas Šiaurės Amerikos indėnų genčių šamanus.

Iš šamanų gydymo meno bei apeigų mokęsis Kailashas (pasivadinęs šventojo Tibeto kalno Kailašo vardu) iš indėnų gavo ir kitą vardą – Kokopelli. Kokopelli – viena iš pietryčių Amerikos indėnų genčių vaisingumo dievybių, įprastai vaizduojama kaip susilenkęs žmogus, grojantis fleita bei indėnų genties klanas.

„Mes – gamtos, visatos dalis. Viskas tarpusavyje susiję ir turi būti harmonijoje“, – patardamas būti taikiais, sąmoningais, mylėti gamtą, žmones, kalbėjo K. Kokopelli.

Šimtuose apsivalymo be gydymo ceremonijų, apeigų, maldos šokių dalyvavęs Kailashas koncerte naudojo ir indėnų šamanų būgnus, padarytus iš kadagio bei guobos bei šiaurinio elnio, ožkos, karvės odos. Jo kolekcijoje taip pat buvo gali išvysti (ir išgirsti) fleitas iš bambuko, kedro bei kaulų, įvairius barškučius, nigerietiškus udu, krištolinius dubenis iš Kanados, slovakiškas fujara bei daug įvairių senovinių, archajiškų ir neregėtų instrumentų iš Norvegijos, Indonezijos Balio salos, Rusijos bei kitų šalių bei tautelių.

„Kiekvienas kūno organas, kiekviena kūno dalis skleidžia vibraciją, – aiškino pasauliui dovanojantis širdies dainas K. Kokopelli. – Šie instrumentai skleidžia garsą, kuris suderinamas su kūno vibracijomis. Ši kelionė muzikos garsais pažadina savęs gydymą, aktyvuoja mūsų išmintį, įvyksta vidinė transformacija.“

„Šiemet mane labiausiai nudžiugino prie manęs priėjusi laiminga, švytinti porelė, – šypsojosi festivalio rengėja. – Jie sakė: pernai pirmą kartą atvykome į festivalį, čia sutikome vienas kitą, o prieš mėnesį susituokėme ir ant žiedų išsigraviravome žodį „Mandala“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų